Ar dar liko darbų Anglijoje? - Anglija.lt
 

Ar dar liko darbų Anglijoje?  

Ramunė Rubinaitė

„Sodros“ duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį apdraustų visomis socialinio draudimo rūšimis lietuvių skaičius išaugo beveik 18tūkst. Dalis šių žmonių yra iš užsienio šalių sugrįžę lietuviai, tačiau kurią dalį sudaro migrantai tikslių duomenų nėra. Lietuvoje vis garsiau aidi balsai, jog užsienio šalyse darbų jau nebeliko ir migrantai keliauja namo. Jei pavartytumėme migrantams leidžiamos spaudos puslapius, pastebėtumėme, jog darbo ieškančių skelbimų skaičius gal tris ar net keturis kartus didesnis nei tų, kurie darbą siūlo. Bet ar iš tikrųjų darbo migrantams Didžiojoje Britanijoje nebeliko?

Vieni įsidarbina greitai, kitiems darbo paieškos ilgos

Dovilė Londone kosmetologės darbą surado per dvi savaites. Mergina Jungtinėje Karalystėje metus laiko dirbo baigusi mokyklą. Po metų sugrįžo į Lietuvą studijuoti kosmetologijos ir, baigusi šias studijas, vėl atkeliavo į Londoną. Pasiūlymą dirbti viename britų grožio salone Dovilė rado internetiniame skelbime. Mergina pasakoja, jog darbdaviai pakvietė į pokalbį, prašė pademonstruoti sugebėjimus, kuriais liko patenkinti ir pasiūlė darbą. „Nežinau, kaip kitiems, bet man įsidarbinti nebuvo sunku“, – sako mergina.

Darbo paieškos sunkumais nesiskundžia ir Darius, staliaus darbą suradęs per savaitę. Vyras sako, jog sunkiau yra naujai atvykusiems, kurie nemoka kalbos, bet pramokusiems įsidarbinti tikrai įmanoma. Prisimindamas savo patirtį, Darius sako, jog staliaus darbo paieškos priklauso ir nuo sezono: „Prieš metus ieškojau darbo rudenį, tai buvo sunkiau. Vasarą nėra tokių darbų yra daugiau, tad ir įsidarbinti lengviau.“ Išspausdinęs darbo paieškos skelbimą laikraštyje, Darius sako, sulaukęs septynių pasiūlymų. Vis tik vyras pataria būti atsargiems, nes darbdaviai ne visuomet nori mokėti tiek, kiek žada pirmo pokalbio metu.

Darius pasakoja, jog tenka išgirsti ir atleidimo iš darbo istorijų, nes ekonomikos lėtėjimas atsiliepia darbuotojams: „Mano kaimynas dirba vienoje statybos firmoje, tad neseniai iš ten atleido du šimtus žmonių. Lėtėja ekonomika. Bet ji lėtėja ne tik čia, o visur, kaip ir pačioje Lietuvoje. Skirtumas tas, kad čia vis tiek uždirbi tiek, kad ir nedirbdamas dar mėnesį iš atlyginimo išgyventum, o Lietuvoje gyveni jau tik nuo algos iki algos“, – sako Darius. Dėl to į Lietuvą vyras sugrįžti nenori: „Viskas labai brangsta ten. Ir darbdavių požiūris toks, jog prisigaudo iš kaimų girtuoklių, kad tik kuo mažiau mokėti reiktų, o sąžiningų, patyrusių žmonių už normalų atlyginimą nereikia. Svarbiausia, kad tik pigi darbo jėga būtų“, – pasakoja Darius.

Tačiau darbo paieškos ne visiems, ypač naujai atvykusiems lietuviams, yra tokios paprastos. Baigęs pagrindinę mokyklą Lietuvoje, septyniolikmetis Petras su tėvais atvyko į Didžiąją Britaniją. Petras darbo paieškos skelbimą taip pat publikavo spaudoje, bet, sako, nesulaukė nei vieno skambučio. Vaikinas kreipėsi į kelis darbdavius, bet įmonių keliami reikalavimai ir Petro galimybės nesutapo. Keliuose fabrikuose buvo reikalaujamas pradinis mokestis, kad būtų atidaryta banko sąskaita ir sutvarkyti reikiami dokumentai, bet vaikinui toks mokestis atrodė per didelis. Statybos įmonės pageidavo CSCS sertifikato, kurio Petras taip pat dar neturi. Vaikino anglų kalbos žinios irgi nėra aukšto lygio. Tad darbo paieškos vaikinui kol kas nebuvo sėkmingos ir jis pripažįsta, jog įsidarbinti - sunkiau, nei tikėjosi.

Migrantai dar vyksta į Didžiąją Britaniją

Didžiojoje Britanijoje veikiančios įdarbinimo agentūros vadovas Liutauras Bubnaitis sako, jog šiandien migrantų skaičius nesulyginamas su tuo, kuris egzistavo prieš trejus ar ketverius metus, tačiau vis dar daugybė lietuvių kreipiasi į agentūrą, norėdami įsidarbinti šioje šalyje. Per mėnesį vien tik L.Bubnaičio agentūros pagalba čia atvyksta apie 30-50 žmonių iš Lietuvos ir Latvijos.

L.Bubnaitis pasakoja, jog statybų rinka šiuo metu nėra labai stabili, dėl to daugiau darbo vietų agentūra siekia pasiūlyti fabrikuose ir sandėliuose. Įdarbinimo agentūros vadovas teigia, jog vairuotojo, staliaus ir suvirintojo profesijos taip pat dar labai paklausios Didžiosios Britanijos darbo rinkoje.

Paklaustas, ar tiesa, jog vis daugiau lietuvių vyksta namo, L.Bubnaitis sako, jog kai kurie migrantai nusprendžia grįžti į Lietuvą, bet dažniausiai po metų ar dvejų sugrįžta atgal, nes Lietuvoje žmonėms sunku išgyventi iš jų gaunamo uždarbio.

Darbuotoją surasti lengviau, nei darbą

Londone veikiančio autoserviso vadovas Vitalijus įsitikinęs, jog šiandien Anglijoje surasti darbuotoją yra daug lengviau, nei surasti darbą. Vyras neseniai pateikė skelbimą laikraščiui, ieškodamas automechaniko ir, sako, sulaukė šešiolikos skambučių su prašymu priimti į darbą. Didžiosios Britanijos darbo rinka nebe tokia laisva, kokia buvo prieš keletą metų: „Be abejo, anksčiau darbą rasti buvo lengviau. Per pastaruosius metus daugybė lietuvių, lenkų, bulgarų ir kitų migrantų čia atvažiavo. Kartu sudėjus, tai šimtai tūkstančių žmonių, šimtai tūkstančių užimtų darbo vietų. Tos darbovietės buvo laisvos ir, žinoma, kas pirmas atvažiavo, tiems buvo žymiai lengviau įsidarbinti. Jei dar šimtas tūkstančių atvažiuos, bus dar sunkiau. Tarp migrantų atsiranda konkurencija, norim mes to ar nenorim“, – pastebi Vitalijus.

Autoserviso vadovo įsitikinimu, ekonominė situacija naujiems migrantams nėra labai palanki, tačiau neabejoja, jog laisvų darbo vietų dar tikrai yra. Vyras migrantus dalija į dvi grupes: tuos, kurie atvyksta pas giminaičius, draugus ar pažįstamus ir tuos, kurie atkeliauja vieni ir nieko nepažinodami. Vitalijus pastebi, jog daug lengviau surasti darbą yra pažįstamų pagalba, nes rekomendacijos anglams labai svarbios. Tačiau pats Vitalijus prieš du su puse metų į Londoną atvyko nepažinodamas nieko ir, prisimena, jog migracijos kelias lengvas nebuvo. Savo istoriją Vitalijus vadina tipine migrantų patirtimi.

Paklaustas, ar niekada nesigailėjo, jog išvyko iš Lietuvos, Vitalijus sako, jog gailėtis negali, nes pasirinkimo nebuvo – Lietuvoje nebuvo iš ko gyventi. Vitalijui apmaudu tik, kad į Angliją atvykę migrantai labai retai išnaudoja savo protinius talentus ir nedirba pagal turimus išsilavinimus: „Mūsų specialybės čia nereikalingos. Kur yra geresnė darbo vieta, kur reikalingi specialistai, ten dirba anglai. Tokia yra reali situacija. Nors ir turi išsilavinimą, turi patirties, to nepakanka. Pirmiausia, jei nori rasti kvalifikuotą darbą, turi idealiai mokėti anglų kalbą. Nepakanka to, kad tu gerai kalbi, darbdaviai nori, kad mokėtum kaip gimtąją kalbą. Ir dėl to dauguma lietuvių priversti dirbti statybose ir fabrikuose. Anglai neišnaudoja mūsų proto“, – sako elektrikos inžinieriaus išsilavinimą turintis Vitalijus.

Ramunė Rubinaitė

„Sodros“ duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį apdraustų visomis socialinio draudimo rūšimis lietuvių skaičius išaugo beveik 18tūkst. Dalis šių žmonių yra iš užsienio šalių sugrįžę lietuviai, tačiau kurią dalį sudaro migrantai tikslių duomenų nėra. Lietuvoje vis garsiau aidi balsai, jog užsienio šalyse darbų jau nebeliko ir migrantai keliauja namo. Jei pavartytumėme migrantams leidžiamos spaudos puslapius, pastebėtumėme, jog darbo ieškančių skelbimų skaičius gal tris ar net keturis kartus didesnis nei tų, kurie darbą siūlo. Bet ar iš tikrųjų darbo migrantams Didžiojoje Britanijoje nebeliko?

Vieni įsidarbina greitai, kitiems darbo paieškos ilgos

Dovilė Londone kosmetologės darbą surado per dvi savaites. Mergina Jungtinėje Karalystėje metus laiko dirbo baigusi mokyklą. Po metų sugrįžo į Lietuvą studijuoti kosmetologijos ir, baigusi šias studijas, vėl atkeliavo į Londoną. Pasiūlymą dirbti viename britų grožio salone Dovilė rado internetiniame skelbime. Mergina pasakoja, jog darbdaviai pakvietė į pokalbį, prašė pademonstruoti sugebėjimus, kuriais liko patenkinti ir pasiūlė darbą. „Nežinau, kaip kitiems, bet man įsidarbinti nebuvo sunku“, – sako mergina.

Darbo paieškos sunkumais nesiskundžia ir Darius, staliaus darbą suradęs per savaitę. Vyras sako, jog sunkiau yra naujai atvykusiems, kurie nemoka kalbos, bet pramokusiems įsidarbinti tikrai įmanoma. Prisimindamas savo patirtį, Darius sako, jog staliaus darbo paieškos priklauso ir nuo sezono: „Prieš metus ieškojau darbo rudenį, tai buvo sunkiau. Vasarą nėra tokių darbų yra daugiau, tad ir įsidarbinti lengviau.“ Išspausdinęs darbo paieškos skelbimą laikraštyje, Darius sako, sulaukęs septynių pasiūlymų. Vis tik vyras pataria būti atsargiems, nes darbdaviai ne visuomet nori mokėti tiek, kiek žada pirmo pokalbio metu.

Darius pasakoja, jog tenka išgirsti ir atleidimo iš darbo istorijų, nes ekonomikos lėtėjimas atsiliepia darbuotojams: „Mano kaimynas dirba vienoje statybos firmoje, tad neseniai iš ten atleido du šimtus žmonių. Lėtėja ekonomika. Bet ji lėtėja ne tik čia, o visur, kaip ir pačioje Lietuvoje. Skirtumas tas, kad čia vis tiek uždirbi tiek, kad ir nedirbdamas dar mėnesį iš atlyginimo išgyventum, o Lietuvoje gyveni jau tik nuo algos iki algos“, – sako Darius. Dėl to į Lietuvą vyras sugrįžti nenori: „Viskas labai brangsta ten. Ir darbdavių požiūris toks, jog prisigaudo iš kaimų girtuoklių, kad tik kuo mažiau mokėti reiktų, o sąžiningų, patyrusių žmonių už normalų atlyginimą nereikia. Svarbiausia, kad tik pigi darbo jėga būtų“, – pasakoja Darius.

Tačiau darbo paieškos ne visiems, ypač naujai atvykusiems lietuviams, yra tokios paprastos. Baigęs pagrindinę mokyklą Lietuvoje, septyniolikmetis Petras su tėvais atvyko į Didžiąją Britaniją. Petras darbo paieškos skelbimą taip pat publikavo spaudoje, bet, sako, nesulaukė nei vieno skambučio. Vaikinas kreipėsi į kelis darbdavius, bet įmonių keliami reikalavimai ir Petro galimybės nesutapo. Keliuose fabrikuose buvo reikalaujamas pradinis mokestis, kad būtų atidaryta banko sąskaita ir sutvarkyti reikiami dokumentai, bet vaikinui toks mokestis atrodė per didelis. Statybos įmonės pageidavo CSCS sertifikato, kurio Petras taip pat dar neturi. Vaikino anglų kalbos žinios irgi nėra aukšto lygio. Tad darbo paieškos vaikinui kol kas nebuvo sėkmingos ir jis pripažįsta, jog įsidarbinti - sunkiau, nei tikėjosi.

Migrantai dar vyksta į Didžiąją Britaniją

Didžiojoje Britanijoje veikiančios įdarbinimo agentūros vadovas Liutauras Bubnaitis sako, jog šiandien migrantų skaičius nesulyginamas su tuo, kuris egzistavo prieš trejus ar ketverius metus, tačiau vis dar daugybė lietuvių kreipiasi į agentūrą, norėdami įsidarbinti šioje šalyje. Per mėnesį vien tik L.Bubnaičio agentūros pagalba čia atvyksta apie 30-50 žmonių iš Lietuvos ir Latvijos.

L.Bubnaitis pasakoja, jog statybų rinka šiuo metu nėra labai stabili, dėl to daugiau darbo vietų agentūra siekia pasiūlyti fabrikuose ir sandėliuose. Įdarbinimo agentūros vadovas teigia, jog vairuotojo, staliaus ir suvirintojo profesijos taip pat dar labai paklausios Didžiosios Britanijos darbo rinkoje.

Paklaustas, ar tiesa, jog vis daugiau lietuvių vyksta namo, L.Bubnaitis sako, jog kai kurie migrantai nusprendžia grįžti į Lietuvą, bet dažniausiai po metų ar dvejų sugrįžta atgal, nes Lietuvoje žmonėms sunku išgyventi iš jų gaunamo uždarbio.

Darbuotoją surasti lengviau, nei darbą

Londone veikiančio autoserviso vadovas Vitalijus įsitikinęs, jog šiandien Anglijoje surasti darbuotoją yra daug lengviau, nei surasti darbą. Vyras neseniai pateikė skelbimą laikraščiui, ieškodamas automechaniko ir, sako, sulaukė šešiolikos skambučių su prašymu priimti į darbą. Didžiosios Britanijos darbo rinka nebe tokia laisva, kokia buvo prieš keletą metų: „Be abejo, anksčiau darbą rasti buvo lengviau. Per pastaruosius metus daugybė lietuvių, lenkų, bulgarų ir kitų migrantų čia atvažiavo. Kartu sudėjus, tai šimtai tūkstančių žmonių, šimtai tūkstančių užimtų darbo vietų. Tos darbovietės buvo laisvos ir, žinoma, kas pirmas atvažiavo, tiems buvo žymiai lengviau įsidarbinti. Jei dar šimtas tūkstančių atvažiuos, bus dar sunkiau. Tarp migrantų atsiranda konkurencija, norim mes to ar nenorim“, – pastebi Vitalijus.

Autoserviso vadovo įsitikinimu, ekonominė situacija naujiems migrantams nėra labai palanki, tačiau neabejoja, jog laisvų darbo vietų dar tikrai yra. Vyras migrantus dalija į dvi grupes: tuos, kurie atvyksta pas giminaičius, draugus ar pažįstamus ir tuos, kurie atkeliauja vieni ir nieko nepažinodami. Vitalijus pastebi, jog daug lengviau surasti darbą yra pažįstamų pagalba, nes rekomendacijos anglams labai svarbios. Tačiau pats Vitalijus prieš du su puse metų į Londoną atvyko nepažinodamas nieko ir, prisimena, jog migracijos kelias lengvas nebuvo. Savo istoriją Vitalijus vadina tipine migrantų patirtimi.

Paklaustas, ar niekada nesigailėjo, jog išvyko iš Lietuvos, Vitalijus sako, jog gailėtis negali, nes pasirinkimo nebuvo – Lietuvoje nebuvo iš ko gyventi. Vitalijui apmaudu tik, kad į Angliją atvykę migrantai labai retai išnaudoja savo protinius talentus ir nedirba pagal turimus išsilavinimus: „Mūsų specialybės čia nereikalingos. Kur yra geresnė darbo vieta, kur reikalingi specialistai, ten dirba anglai. Tokia yra reali situacija. Nors ir turi išsilavinimą, turi patirties, to nepakanka. Pirmiausia, jei nori rasti kvalifikuotą darbą, turi idealiai mokėti anglų kalbą. Nepakanka to, kad tu gerai kalbi, darbdaviai nori, kad mokėtum kaip gimtąją kalbą. Ir dėl to dauguma lietuvių priversti dirbti statybose ir fabrikuose. Anglai neišnaudoja mūsų proto“, – sako elektrikos inžinieriaus išsilavinimą turintis Vitalijus.

 (Komentarų: 90)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: