Suomijos migracijos tarnyba suteikė politinį prieglobstį Chadižat ir Mailikui Gatajevams, nuteistus dėl savavaldžiavimo, kuriems teismas yra paskelbęs jų paiešką bei už akių paskyręs suėmimą.

"Tai galutinis sprendimas – Suomija suteikė politinį prieglobstį Ch. ir M.Gatajevams bei trims nepilnamečiams jų vaikams. Šeimai jis reiškia kančių pabaigą, bet pirmiausia jiems dar reikia atsigauti po trejų metų nežinomybės ir streso“, – dienraštis „Lietuvos žinios“ cituoja Suomijoje gyvenančią žmogaus teisių gynėją, Rusijos-Čečėnijos draugystės bendrijos vicepirmininkę Oksaną Čelyševą.

Kovo pabaigoje Klaipėdos apygardos teismo priimtoje nutartyje pabrėžiama, kad teismas kelis kartus kreipėsi į Suomijos teisingumo ministeriją su teisinės pagalbos prašymu pranešti Gatajevams apie apeliacinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau gautas atsakymas, kad šie asmenys Suomijoje nerasti. Be to, teismas prašė informuoti apie prieglobsčio suteikimą nuteistiesiems, bet Suomijos pareigūnai dėl teismui nežinomų priežasčių į šį paklausimą neatsako, teigiama Klaipėdos apygardos teismo pranešime.

2012 m. kovo 7 d. Suomijos Aukščiausiasis administracinis teismas įpareigojo šios šalies migracijos tarnybą apsvarstyti Ch. ir M.Gatajevų prašymą suteikti jiems politinį prieglobstį. Anksčiau ji buvo atsisakiusi tai daryti, motyvuodama tuo, kad prašymą turėtų svarstyti Lietuva, nes ji yra „Europos valstybė ir todėl gerbia pabėgėlių teises“. Bet teismas nurodė, kad šį klausimą turi spręsti būtent Suomija ir būtent atsižvelgdama į faktus, privertusius čečėnų šeimą palikti Lietuvą.

Gatajevų byla Klaipėdos apygardos teisme guli nuo 2010 metų gegužės, kai ją nagrinėti šiam teismui perdavė Lietuvos apeliacinis teismas. Bylos atversti nepavyksta, nes kaltinamieji 2009 metais išvyko iš Lietuvos. Anksčiau būta pranešimų, kad jie išvyko į Suomiją ir ten paprašė politinio prieglobsčio.

„Grozno angelais“ vadintų čečėnų porą 2009-ųjų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems skirta po 10 mėnesių nelaisvės.

Vėliau Kauno apygardos teismas kaltinimus perkvalifikavo į turto prievartavimą ir sugriežtino bausmes – skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo Gatajevai dingo. Tuomet buvo išduotas Europos arešto orderis, tačiau 2010 metų kovą Teisingumo ministerija atšaukė šį orderį, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė iš naujo nagrinėti Gatajevų bylą.

Žmogaus teisių gynėjai šioje byloje įžvelgė galimų pažeidimų, nes kilo klausimų dėl Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūnų vaidmens joje, svarstyta, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos.

Dienraštis "Lietuvos žinios" rašė apie tai, kad VSD sukurpta byla, dėl kurios 2008-ųjų rudenį sutuoktiniai buvo "kaip didžiausi nusikaltėliai suimti Kaune ir beveik metams įkalinti, bliūkšta tiesiog akyse".

Suaugę Gatajevų augintiniai 2010-ųjų sausį Helsinkio teismui paliudijo apie Europos Sąjungos (ES) šalyje Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamą smurtą, kuriuo saugumiečiai prievartavo duoti parodymus prieš juos išauginusius žmones.

Kai 2009 m. vasario 24 d. dvidešimtmetis Denis Volovskis Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje pasakė neturįs savo globėjams jokių pretenzijų, kitą dieną VSD pareigūnai išsivežė jį į savo būstinę Kauno Šilainių rajone. Ten mažiausiai 6 saugumiečiai 7 valandas jį prievartavo liudyti prieš Ch. ir M.Gatajevus. Vaikinui grasino, kad jei atsisakys, bus pasodintas į kalėjimą už melavimą teismui arba išsiųstas iš Lietuvos į Rusijai priklausančią Čečėniją.

Šiuos ir daug kitų neatitikimų balandžio mėnesio pabaigoje gana smulkiai aprašė "Lietuvos žinios", straipsnyje atskleisdamos neteisingas Klaipėdos apygardos teismo interpretacijas skaitant suomių pateiktus atsakymus dėl Gatajevų statuso ir gyvenosios vietos ir abejonių teisingumu sukeliančius faktus apie "pamirštą" informuoti Gatajevų šeimai atstovaujančią advokatę apie vykstančius teismo posėdžius.

Gatajevai savo ruožtu laikosi tvirtos pozicijos - jie teigia nesislapstantys Suomijoje, jie ten gyvenantys. M.Gatajevas aiškina, kad jeigu Lietuvos teismas būtų teisingas, jis mielai gintų savo ir šeimos garbę, tačiau jei teismas būtų buvęs toks, kaip Kaune - jis nė nevažiuotų, nes gali sutikti dalyvauti tik sąžiningame procese, kuriame teisėjai yra nešališki.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją