Pasiruošimas darbuotojų atrankai. Prisistatymas telefonu (2006-06-21)

Pirmasis pokalbis telefonu

Jau išsiuntėte savo gyvenimo aprašymą (CV) dešimtims ar net šimtams darbo agentūrų ir kompanijų (kuo daugiau, tuo didesnis Jūsų šansas). Ir gal net nepriekaištingai atlikote namų darbą ir sudarėte šių firmų sąrašą su naudingais kontaktais. Kas toliau? Paprastai žmonės tiesiog laukia, kol kas nors, susidomėjęs jų CV, jiems paskambins. Tačiau daugelis dėl tokio pasyvumo nukenčia, nes šiais laikais reikia būti aktyviam. Daug daugiau laimi tie, kurie patys, išsiuntę CV, skambina kompanijai ir klausia apie darbo vietą, domisi pačiu darbu ir primena, kad išsiuntė CV prieš tiek ir tiek dienų. Beveik garantuota, kad būsite pakviestas bent į keletą interviu po tokių skambučių dienos.

Skambinant reikia bandyti pasiekti šiuos tikslus:
-patraukti dėmesį,
-sukelti susidomėjimą savimi,
-priversti pašnekovą norėti sužinoti apie Jus daugiau,
-leisti pašnekovui imtis veiksmų.

Angliškai šis veiksmų planas dažnai šifruojamas akronimu AIDA (attention, interest, desire, action).

Geriausiu atveju reikėtų tikėtis maždaug tokio atsakymo:
-suorganizuosiu Jums interviu / susitikimą su viršininku,
-pasistengsiu rasti laiko aptarti tai plačiau telefonu,
-paklausiu apie galimybę kitame departamente / skyriuje.

Kad pirmasis telefono skambutis būtų sėkmingas, reikia įsidėmėti seną tiesą: „niekas iš tikrųjų nesiklauso, visi tik laukia savo eilės kalbėti“. Turėdami tai omenyje, nevarginkite pašnekovo ilgu prisistatymu. Jis turėtų būti gana trumpas (bet tikslus) ir bendro pobūdžio – palikite pašnekovui progą pasidomėti Jumis plačiau. Verta paminėti kai kuriuos ieškomam darbui reikalingus sugebėjimus, pavyzdžiui, mokėjimą taupyti kompanijos pinigus, motyvuoti kitus ir pan.

Panagrinėkime, kaip pasiekti AIDA žingsnis po žingsnio
•1 etapas
Čia turėtų būti kalbama apie tai, kas Jūs esate ir kuo užsiimate gyvenime. Patartina savo profesiją truputį apibendrinti ir pateikti nedaug informacijos, kad pašnekovas susidomėtų ir pradėtų klausinėti. Pavyzdžiui, jei prisistatysite kaip tam tikros srities patyręs darbuotojas, tikriausiai bus paklausta, kiek metų patirties turite. Bet jeigu iškart pasakysite, kad turite trejus metus patirties, kai kompanija ieško darbuotojo, turinčio penkerius – būsite iškart atmestas, net detaliau nesužinojęs apie darbo vietą. Šiame etape neverta vardyti visų pasiekimų ir laimėjimų, jo tikslas – tiesiog pradėti dialogą.
Neklauskite pašnekovo, ar paskambinote jam blogu ar nepatogiu laiku – taip tik duosite pretekstą atsakyti „taip“. Keista, bet pastebėta, kad paklausę, ar užtikote jį geru laiku, taip pat sulauksite atsakymo „taip“. Kai išgirsite patvirtinimą telefono ragelyje, iškart tęskite savo prisistatymą.

•2 etapas
Dabar laikas sukelti susidomėjimą savimi. Verta pasigirti maždaug pora laimėjimų dabartiniame ar buvusiame darbe. Pavyzdžiui, jei esate pardavimų vadybininkas, paminėkite, kaip padidinote įmonės apyvartą ir pelną, įgijote puikių ilgalaikių klientų ar pan.

•3 etapas
2 etapo tikslai pasiekti, kai pašnekovas Jumis susidomi ir pasiruošia imtis veiksmų, t. y. klausinėti daugiau ir galiausiai pakviesti į susitikimą. Tačiau verta ir patiems paminėti, dėl ko skambinate ir paprašyti susitikti.

Kad telefono pokalbis vyktų sklandžiai, verta jį iš anksto parepetuoti prieš veidrodį, su artimu žmogumi ar įrašyti ir perklausyti „suvaidintą“ pokalbį. Taip labiau pasiruošite, įgysite pasitikėjimo savimi.

Po prisistatymo telefonu rezultatai gali būti keleriopi:
-nustatytas susitikimo / interviu laikas,
-pašnekovas užduoda daug klausimų – parodo aiškų susidomėjimą, kuris gali virsti pakvietimu į interviu,
-gaunamas neigiamas atsakymas, pavyzdžiui, „mums kol kas tokių žmonių nereikia, atsiųskite CV“.

Viskas aišku, ką daryti kvietimo į interviu atveju, tačiau kaip elgtis, gavus neigiamą atsakymą?
Sakykime, telefonu atsiliepė kompanijos sekretorė, o ne viršininkas, kurio ieškojote. Sekretorė sako, kad viršininkas per daug užsiėmęs su kuo nors kalbėtis. Nenuleiskite rankų. Bandykite susisiekti su dar aukštesniu kompanijos žmogumi. Kartais jie labiau pasiekiami, nei vidutinio lygio valdininkai. Galbūt jis nesusitars su Jumis dėl interviu, bet perduos informaciją apie Jus tam asmeniui, su kuriuo bandėte pasikalbėti.

Kartais didelėse kompanijose sekretorėms būna nurodyta, kokius klausimus užduoti skambinantiems, kad jų būtų mandagiai „atsikratyta“. Reikia pabandyti juos apeiti. Jei žinote vardą žmogaus, su kuriuo norite kalbėtis, iškart prašykite su juo sujungti. Jeigu sekretorė atsakys, kad ji gali Jums padėti, pasitelkite „nekaltą“ melą – sakykite, kad reikalas asmeninis ir tik tas asmuo gali Jums padėti. Iš dalies tai tiesa. Jeigu nežinote norimo žmogaus vardo, pabandykite jį sužinoti iš sekretorės, nurodydami pareigas. Jei kompanijos taisyklės neleidžia skelbti vardų ar pan., sakykite, kad Jums reikia kažką atsiųsti ar parašyti laišką tokias ir tokias pareigas užimančiam žmogui.

Jeigu Jūsų pageidaujamo žmogaus nėra prie darbo stalo ir esate perjungtas į autoatsakiklį – nesutrikite. Kadangi paliekamas balso paštas didelio efekto nepadarys, pabandykite skambinti vėl, tik paprašykite sujungti kitu numeriu. Tikriausiai atsilieps ne reikalingas žmogus, bet jis galės patarti, kokie dar asmenys atsakingi už įdarbinimą tam tikrame skyriuje. Verta pasiteisinti, kodėl skambinate ne tuo numeriu, pavyzdžiui, pasakyti, kad „pasiklydote“ kompanijos telefonų sistemoje – tai gali sukelti geras emocijas ar net juoką Jūsų pašnekovui – pirmasis „įvartis“ Jūsų naudai.

Žinotina, kad pretenduojant į bet kokį darbą, būsimo darbdavio galvoje paprastai iškyla trys nebūtinai garsiai ištariami klausimai:
-ar kandidatas sugebės atlikti darbą?
-ar jis įdės pakankamai pastangų, kad darbas būtų sėkmingas?
-ar jis bus sukalbamas, lengvai vadovaujamas?

Tęsinyje bus rašoma apie dažniausiai pasitaikančius interviu klausimus, apie tai, kaip į juos atsakyti, bendravimo etiketą, išvaizdos svarbą ir kt.

Rima Zavickaitė-McMahon
Pagal Martin John Yate „Great Answers to Ough Interview Questions“, Susan Griffith „Work Your Way Around the World“ ir kt. informaciją.