Džinsai visur ir visada (2006-04-12)

Seniau džinsus nešiojo aukso ieškotojai, angliakasiai, kaubojai ir hipiai. Dabar juos dėvi ne tik paprasti mirtingieji, bet ir Holivudo žvaigždės. Laikui bėgant, keitėsi džinsų paskirtis, atsirado įvairesnių modelių ir dekoravimo pavyzdžių. Tačiau niekas nepaneigs, kad Levis–Straussas, išrasdamas džinsus, įnešė svarų indėlį į šiuolaikinės mados pasaulį.

Viskas prasidėjo dar 1853 metais, kai Levis–Straussas, iš Bavarijos (Vokietija) į JAV atvykęs žydas, San Franciske (Kalifornijos valstija) įkūrė pirmąją pasaulyje aukso ieškotojams skirtų kelnių siuvimo įmonę. Levio–Strausso siuvamos kelnės priminė kombinezoną. Jis turėjo 5 kišenes, 6 kniedes, 5–6 juosmens kilpas, o siūlės buvo dekoruojamos spalvotais siūlais. Tiesa, tuometinių džinsų medžiaga buvo visiškai kitokia, negu yra dabar. Tai buvo paprasčiausia tvirta, rudos spalvos brezentinė medžiaga, skirta palapinėms gaminti. Kadangi šioms kelnėms skirtas audinys buvo gabenamas iš Genujos (Italija), ant audinio siuntos dėžių buvo „Genes“ antspaudai, kuriuos amerikiečiai skaitydavo „džins“.

Kai Levis–Straussas išbaigė palapinių brezento atsargas, aukso ieškotojų kelnėms siūti pradėjo naudoti naują, gana storą ir patvarų saržos audinį, kuris buvo gabenamas į Ameriką iš de Nimeso (Prancūzija). Taip atsirado „Denim“ pavadinimas, simbolizuojantis tvirtus, geros kokybės džinsus.

Tradicinė mėlyna džinsų spalva irgi turi savo istoriją. Ši spalva nėra dizainerių prasimanymas. Džinsų audiniui dažyti buvo pradėti naudoti indigo dažai, kurie tuo metu buvo vieni iš pigiausių. Jie suteikdavo audiniui mėlyną spalvą. Laikui bėgant, mėlyna tapo tradicine džinsų spalva.

Išpopuliarėjusius džinsus pradėjo nešioti ir kaubojai. Jiems specialiai sukurtas 501-asis modelis dar ir dabar simbolizuoja nežabotą Laukinių Vakarų dvasią. Šio modelio džinsinės kelnės turėjo žemą liemenį, be to, kelnių kišenės buvo tvirtinamos varinėmis kniedėmis. Pastarosios buvo Jakobo Daviso – dar vieno žydo, emigravusio į JAV iš Rygos, sumanymas. Kartą jo pažįstamas pasiskundė, kad kelnių kišenės neatlaiko į jas dedamų grynuolių svorio. Padėdamas draugui, Jakobas Davisas jo kelnių kišenes sutvirtino kniedėmis, kurias jis naudojo arklių gūnioms gaminti. Netrukus Latvijos žydo išradimas susilaukė didžiulio susidomėjimo ir paklausos, tačiau neturėdamas pakankamai pinigų užpatentuoti savo idėją, Jakobas Davisas pasiūlė Leviui–Straussui bendradarbiauti. Šiam sutikus, buvo įsteigta bendra kompanija „Levi–Strauss & Co“. Taip buvo pradėta masinė džinsų gamyba. Ilgainiui buvo atsisakyta metalinių kniedžių, pritvirtinančių užpakalines kišenes, nes jos braižydavo balnus ir kėdes. O kompanijos prezidentui Walteriui Haasui nusideginus prie laužo įkaitusia kniede, jos buvo atsisakyta ir džinsų prarėže.

1886 metais buvo sukurta „Levi–Strauss & Co“ firminė odinė etiketė, kuri vaizdavo du žirgus, mėginančius perplėšti džinsus. Iki šiol ji yra laikoma Levis džinsų kokybiškumo ženklu ir garantu.

Nors pradžioje „Levis“ džinsai buvo skirti darbininkų sluoksniui, pamažu jie išpopuliarėjo ir tarp turtuolių. Prasidėjus masinei reklamai, džinsai tapo turtingo ir kilmingo amerikiečio vyro atributu. Šiek tiek vėliau džinsus ėmė nešioti ir amerikietės moterys. Po II Pasaulinio karo „Levis“ džinsai užkariavo ne tik Europą, bet ir visą pasaulį. Iš pradžių vertinti tik dėl pigumo ir patvarumo, dabar džinsai užima svarbią vietą šiuolaikinės mados pasaulyje.


Modesta Karpaitė