Kaklaraiščio metamorfozės - Anglija.lt
 

Kaklaraiščio metamorfozės (2006-04-12)

Šiuolaikinėje visuomenėje, kur mada diktuoja aprangą, kaklaraištis jau seniai tapo biurų darbuotojų ir svarbių susitikimų dalyvių aprangos dalimi.

Kaklaraištis – tai nedidelė audinio juosta, rišama po kaklu. Manoma, kad pirmoji kaklajuostė – kaklaraiščio pirmtakė – buvo pradėta nešioti chorvatų. Vėliau ją pradėjo ryšėti ir vokiečiai. Tačiau kaklajuostės atsirado kur kas anksčiau – jau Romos legiono kareiviai ryšėjo ant kaklo skareles. Tai įamžinta 113 metais Romoje pastatytoje Trajano kolonoje. Beje, žinoma, kad šios legionierių nešiojamos skarelės buvo vadinamos „focales“. Vis dėlto iš tikrųjų kaklajuostės atsirado dar seniau – 259–210 metais pr. Kr. kinų imperatoriaus Ši Chuan Ci kariai taip pat dėvėjo skareles. Šį faktą patvirtina iškastos šios dinastijos karių skulptūrėlės. Taigi ilgą laiką kaklajuostės buvo naudojamos apsisaugoti nuo vėjo, dulkių ir šalčio. Turėjo praeiti daug laiko, kol jos tapo neatsiejama vyriškos oficialios aprangos dalimi.

Prancūzų karalius Liudvikas XIV, subtilios mados mėgėjas, buvo pirmasis, išpopuliarinęs kaklajuostę. Beje, tuo metu Prancūzijoje buvo nemažai samdomų chorvatų karininkų, kurie nešiojo ant kaklo spalvotas skareles. Ši aprangos detalė taip patiko Liudvikui XIV, kad jis pareikalavo, jog ir jam atvežtų tokių pat kaklajuosčių. Netrukus naujoji skarelių mada pasiekė ir Lamanšą. Nuo tuo laiko kaklajuostes pradėjo ryšėti kiekvienas save gerbiantis anglas džentelmenas. Ilgainiui kaklajuostės pakeitė savo pradinę išvaizdą (ji priminė didžiulę muslino ar batisto skarą, kelis kartus apvyniotą apie kaklą ir priekyje surištą kaspinu; skaros galai dažniausiai būdavo dekoruojami nėriniais) ir įgijo daug naujų formų.

Kaklaraiščio mados tendencijos
Laikui bėgant, keitėsi ir mada – atsirasdavo ne tik nauji kaklaraiščių surišimo būdai, bet ir pats kaklaraištis įgaudavo vis kitokias formas. Netekęs savo tiesioginės praktinės paskirties, kaklaraištis tapo būtina aukštuomenės aprangos dalimi. Todėl nieko nuostabaus, kad nuo 1715 metų Anglijoje atsirado tradicija kaklaraiščio sagę dekoruoti brangakmeniais.

XVII amžiuje atsiradę ypač puošnūs kaklaraiščiai su dideliais mazgais surištais prašmatniais kaspinais buvo populiarūs tarp to meto ekscentriškų jaunuolių.

XVIII amžiuje Anglijoje atidarius „Escot“ hipodromą, kur buvo rengiamos karališkų žirgų lenktynės, ta proga buvo sukurtas specialus platus “Escoto“ kaklaraištis, rišamas apimtiniu mazgu, kuris buvo puošiamas sage su perlo galvute.

Nors pasaulyje buvo sukurta gausybė naujoviškos formos kaklaraiščių, tačiau pirmtakė kaklajuostė vis dar populiari. Amerikoje buvo pamėgta vadinamoji „bandana“ – ant kaklo arba galvos dėvima ryškiaspalvė skarelė, kuri XX amžiaus pabaigoje tapo pasaulio jaunimo atributu. Beje, pastarąją skarelę ryši rokeriai ir baikeriai.

Europoje kaklaraiščių mada apogėjų pasiekė XIX amžiuje. Tada pasirodė pirmieji traktatai, skirti šiai vyriškai puošmenai. 1827 metais Briuselyje buvo išleistas vadovėlis apie kaklaraiščio rišimo meną. Šią knygą, prisidengęs barono Emile‘io de L‘Empese‘o pseudonimu, parašė žinomas prancūzų rašytojas Onore de Balzakas.

XIX amžiaus pabaigoje į madą atėjo kaklaraištis su siauru mazgu ir ilgais ant marškinių krintančiais galais. Pastarasis modelis yra panašiausiais į šių dienų kaklaraištį. Beje, panašiu laiku pradėti nešioti ir kaklaraiščiai – peteliškės, kurie buvo dėvimi prie frako, smokingo ar munduro.

XX amžiaus pradžioje prasidėjo masinė savirišių kaklaraiščių gamyba. Kaklaraiščiai buvo siuvami iš plonos šilkinės medžiagos. Tiesa, jų forma, sukirpimo būdas vis dar varijavo. Tuo metu kaklaraiščių rinkoje pasirodė „Regat“ modelis, kuris vyrų iškart buvo labai palankiai priimtas. Jo populiarumą garantavo tai, kad šis modelis buvo siuvamas su surištu mazgu ir susegamas nugaroje. „Regat“ kaklaraištį buvo paprasta ryšėti – gatavu mazgu buvo galima lengvai reguliuoti jo dydį pagal kaklo apimtį. Manoma, kad šį kaklaraištį išrado vienas sportininkas, kuris niekuomet neturėjo laiko jį užsirišti. Kartą jis perkirpo kaklaraištį iš nugaros – viename gale prisiuvo sagą, o kitame – kilpą.

1924 metais Niujorke buvo pristatytas naujas – idealaus kaklaraiščio modelis, sukurtas tekstilininko Džesio Lengsdorfo. Šis kaklaraištis buvo pasiūtas iš trijų įstrižai kirptų medžiagos dalių.

Visai netrukus – po gero dešimtmečio – buvo išrastas kaklaraiščio rišimo būdas, kuris iki šiol laikomas klasikiniu. Kadangi šį rišimo būdą sugalvojo Vindzoro hercogas, jis buvo pavadintas „Vindzoro mazgu“.

XX amžiaus viduryje kaklaraiščių dizaino ėmėsi tuometiniai žymiausi pasaulio modeliuotojai. 1948 metais „Hermes“ mados namai pristatė savo pirmąją išskirtinę kaklaraiščių kolekciją. Jai buvo būdingi nauji, ypač smulkūs raštai. Panašiu laiku Barselonoje kompanija „Richel“ pradėjo masinį kaklaraiščių siuvimą. Dabar šis prekinis ženklas yra vienas iš garsiausių kaklaraiščių rinkoje.

1970 metais mados namai „Gucci“ pristatė kaklaraiščius su medžioklės motyvais. Šiek tiek vėliau „Gucci“, „Hermes“ ir „Ferragamo“ sukūrė kaklaraiščius su gyvūnų ir paukščių atvaizdais. 1985 metais buvo pradėti gaminti ir languoti kaklaraiščiai. Derėtų paminėti „twin-tie“ – dviejų spalvų kaklaraištį, kurį galima dėvėti prie skirtingų marškinių arba kostiumų. Taigi laikui bėgant, kaklaraiščio dizainas buvo vis tobulinamas – naujos spalvos ir įmantriausi raštai galėjo patenkinti net ir išrankiausią pirkėją.

Akivaizdu, kad šiuolaikinis kaklaraištis labai nutolo nuo savo pirmtakės – kaklaskarės. Tačiau dabartiniai kaklaraiščių modeliai yra gana nusistovėję, jų variacijos išties nežymios.

Iki šių dienų kaklaraištis yra vienas iš vyriškumą pabrėžiančių akcentų. Renkantis kaklaraištį, derėtų žinoti, kad jis ne tik turi derėti su visa apranga, bet kartu ir atspindėti žmogaus individualumą. Įmanomi keli kaklaraiščio pasirinkimo kriterijai – jis gali atkartoti aprangos spalvinį toną arba gali būti pasirenkamas kontrasto pagrindu. Tačiau svarbu prisiminti esminį dalyką, kad kaklaraiščio pasirinkimą lemia skirtingos situacijos. Žaismingi piešiniai tinka draugų pobūvyje, o einant į dalykinį susitikimą, reiktų pasirinkti kaklaraištį, kurio raštai būtų santūresni. Be to, kaklaraištis turi atspindėti žmogaus amžių ir jo statusą. Tačiau jei vis tik kyla klausimas, kaip suderinti visą vyriškos aprangos ansamblį, geriausia rinktis klasikinę formulę – šviesius vienspalvius marškinius ir tamsų kaklaraištį. O jei kada teks dėvėti juodą smokingą, nepamirškite, kad prie jo geriausiai tinka balti marškiniai ir juoda peteliškė.

Modesta Karpaitė