Jūs mėgstate šokoladą, tačiau jaučiatės kalta jį valgydama? Jums ne itin patinka salotos, bet esate savimi patenkinta, kai jas valgote? Esate siaubingai nelaiminga, kai badaujate, norėdama atsikratyti svorio, tačiau jus apima euforija, kai įlendate į mažesnio dydžio džinsus?

Kodėl tai, ką valgome, turi tokią didelę įtaką mūsų savijautai? Ekspertai sako, kad kalti yra maiste esantys chemikalai, kurie veikia mūsų smegenis. „Paprasčiausias būdas pakeisti savijautą yra pakeisti savo dietą,“ – sako mitybos specialistė Jeannette Jackson. „Pavyzdžiui, kalakutienoje yra medžiagos, vadinamos tryptofanu, kuri verčia jaustis atsipalaidavusiam ir ramiam. Valgant kepsnį su salotomis, smegenyse atsiranda chemikalo dopamino, kuris sužadina protinį budrumą.“

Tyrimas, atliktas pagal „Maisto ir nuotaikos projektą“, atskleidė, kad beveik devyniasdešimt procentų jame dalyvavusių žmonių pajuto, jog geresnė dieta pataisė jų psichinę sveikatą. O ketvirtadalis teigė, kad jų psichologiniai negalavimai, tokie, kaip nuotaikų kaita, panikos priepuoliai ir nerimas, pakeitus dietą žymiai susilpnėjo.

Yra daugybė įrodymų, remiančių ir teigiamą, ir neigiamą maisto poveikį mūsų savijautai. Tai, ką valgome, patenka į virškinamąjį traktą. Virškindamas žarnynas siunčia vitaminus, mineralus ir energiją į kraują, kuris maitina kūną ir smegenis.

Taigi kodėl kai kurie „guodžiantys“ maisto produktai, pavyzdžiui, pieniškas šokoladas, padaro mus laimingas, nors į jį įeina riebalai ir cukrus – blogieji ingredientai?

Daugelis maisto produktų mus verčia jaustis gerai, nes dėl to pasistengė maisto pramonė. Maisto gamintojai atrado, kad maisto produktai, kuriuose gausu riebalų ir cukraus, yra malonaus skonio ir pasiunčia šį „jaučiuosi gerai“ signalą į mūsų smegenis. Deja, labai gali būti, kad didelis cukraus kiekis ilgai jūsų netenkins. Blogas maistas ne tik jus verčia pasijusti blogai, jis sukuria potraukį jam. Jei nevalgėte priešpiečių, jūsų kraujyje cukraus kiekis nukrito ir jūs esate bjaurios nuotaikos – taigi bandote gydytis maistu. Jei esate pavargusi ir norite gauti energijos, siekiate šokoladuko ar bandelės. Tai suteikia jums antplūdį tokių medžiagų kaip dopaminas, kuris jums pakelia gerą nuotaiką. Tačiau vos tik cukraus antplūdis palieka jūsų organizmo sistemą, su trenksmu nusileidžiate ant žemės. Jaučiatės apatiška, kalta ir depresinės būsenos, taigi vėl siekiate šokoladuko. Tai tarsi užburtas ratas.

Jeigu jūsų žarnyno veikla nėra labai gera, nesuvirškinto maisto dalelytės gali patekti į kraują ir apnuodyti smegenis, sukeldamos tokius negalavimus kaip depresija. Tačiau paskirti sau griežtą dietą nėra išeitis. Nesenas „Mark & Spencer“ tyrimas nustatė, kad viena iš penkių moterų dietą ištveria tik mėnesį.

Kodėl taip yra? Gal mums jau nusibodo nuolat jaustis nelaimingoms? Išrankios dietos išderina natūralų organizmo balansą. Jei nevalgote nieko kito, išskyrus kopūstų sriubą ar ananasus, jūsų organizme vienų elementų bus per daug, o kitų trūks. Maistingosios medžiagos veikia kartu. Jums reikia ir vitaminų, ir mineralų, kurie karbohidratus paverstų į energiją. Jei jūsų organizmas negauna to, ko jam reikia, jaučiatės pavargusi ir apimta depresijos.

Jei norite pakeisti savo valgiaraštį, turite pakoreguoti savo įpročius. Kurlink eina jūsų gyvenimas? O kur jūs norite, kad jis eitų? Kodėl taip valgote? Vienintelis būdas pakeisti savo įpročius yra galutinai pakeisti savo dietą, ir tik į gerą. O gera dieta yra ta, kuri yra paprasta.

Pažvelkite į pačius paprasčiausius maisto produktus: vaisius, daržoves, riešutus, sėklas, mėsą ir žuvį. Neapdirbtas chemikalais maistas turi visas sudedamąsias dalis, kurių jums reikia, kad jaustumėtės laimingos.