„Hyde“ parkas - nuo politikos iki „vyriško pasididžiavimo“ dydžio (2007-11-08)

„Hyde“ parkas – vienas iš žinomiausių parkų visoje Anglijoje. Ne kartą esame jame buvę – saulėtą vasaros dieną, spalvingą rudenį ar gaivų pavasarį. Šis didžiulis parkas, esantis pačioje Londono širdyje, vis dar mena karališkus laikus, byloja apie neblėstančią Anglijos monarchijos garbę ir jos galybę.

Beieškant „Karališko kelio“
Kaip ir dauguma kitų parkų, Hyde parkas kadaise buvo skirtas medžioklei. 1536 metais karalius Henrikas VIII įsigijo naują didžiulį žemės sklypą. Čia buvo pradėti veisti elniai, kuriuos vėliau medžiodavo karališkoji svita.

„Hyde“ parkas suklestėjo XVII amžiuje, kai jo valdymą perėmė karalius Viljamas III. Šis monarchas persikraustė į Kensingtono rūmus. Dažnai valdovui tekdavo grįžti ir į kitus savo namus – St.Jame‘są, kur buvo jo antroji buveinė. Viljamas III nusprendė palengvinti savo kelionę, nutiesdamas naują platų kelią, jungiantį šias dvi karališkąsias rezidencijas. Palei kelią buvo įrengta 300 aliejinių žibintų, šviečiančių ištisą naktį. Teigiama, kad tai buvo pirmoji apšviesta Londono gatvė. Ši vieta dabar žinoma „Rotten Row“ pavadinimu. Manoma, kad ji atsirado iš prancūziško pasakymo „Route de Roi“ – „Karaliaus kelias“.

Ši vietovė suklestėjo XVIII amžiuje. Čia pradėjo rinktis Londono diduomenė – kas pasimatyti su draugais, kas pademonstruoti savo naują garderobą, kas paspoksoti į aplinkinius. Taigi „Hyde“ parke užvirė tikrasis gyvenimas.
Šiomis dienomis „Rotten Row“ yra laikoma garsiausia pasaulyje jojimo trasa. Tiesa, pastaruoju metu ji mažai benaudojama pagal savo tikrąją paskirtį.

Ne visuomet „Hyde“ parkas tarnavo vien tik Anglijos karališkajai šeimai. 1665 metais Londone siautė maro epidemija. Visi paprasti miestiečiai masiškai bėgo iš Londono. Dauguma iš jų prieglobstį surado „Hyde“ parke, čia slėpdamiesi nuo šios baisios, tuo metu neišgydomos ligos.

Kur dingo karališkosios gulbės?
Sakoma, kad Anglijos karališkoji šeima noriai skanauja gulbių mėsą. „Hyde“ parke, kaip ir kituose Londono parkuose, nuo senų laikų laikomos gulbės – jos yra karališkoji nuosavybė. Tiesa, prieš ketverius metus įvyko garsus skandalas. Kai kurie karališkieji paukščiai buvo pavogti. Deja, jie taip ir neatsirado. Manoma, kad jie buvo papjauti ir suvalgyti.
Kaip žinia, pagal viduramžių tradicijas Anglijoje gulbių mėsa buvo ruošiama su pipiriniu padažu. Deja, šis delikatesas patekdavo tik ant karalių stalo. Varguomenei netekdavo ragauti gulbių. Ką gi, laikai keičiasi - vis dažniau atsiranda narsuolių, išdrįsusių nusižengti šimtmečius trunkančioms tradicijoms.

Nemažai karališkųjų gulbių ir kitų vandens paukščių veisiasi prie Serpentino ežero „Hyde“ parke. Beje, nuo 1930 metų šiame vandens telkinyje galima ir maudytis. Ši vieta vadinama „Lansbury's Lido“. Nors maudymosi zona ir yra aptverta, į ją gali patekti kiekvienas, tačiau šis malonumas kainuoja.

Nors iki Olimpinių žaidynių, rengiamų Londone, liko nemažai laiko, tačiau jau dabar kalbama, kad „Hyde“ parko Serpentinas bus naudojamas plaukimo ir trikovės varžyboms.

Kas bendro tarp kartuvių ir „Kalbėtojų kampo”?
„Hyde“ parke priešais „Marble Arche“ metro stotį nuo senų laikų egzistuoja „Kalbėtojų kampas“ (angl. Speaker‘s Corner). Iki šiol jame renkasi žmonės išsakyti savo nuomonę, pasiklausyti kitų ir padiskutuoti. Ir nebūtinai tai turi būti susiję su politika. Gerokai nustebsite išgirdę, kokiomis temomis čia kalbama. Štai, juodaodis bando aiškinti religines tiesas, o jo pašonėje įsikūręs baltaodis kresnas vyrukas plyšauja apie „vyriškojo pasididžiavimo“ dydį.

Kažkada šioje vietoje, dar prieš atsirandant „Kalbėtojų kampui“, yra lankęsi Karlas Marxas, Friedrichas Engelsas ir netgi Vladimiras Leninas. Be to, nužudžius Oliverį Cromwellį, čia buvo pakabintas jo kūnas – šitaip monarchija susidorodavo su kiekvienu, kuris išdrįsdavo maištauti.

Įdomu tai, kad kartais „Kalbėtojų kampo“ tradicija siejama su kadaise čia buvusiu „Tyburn" kaimeliu, kuris garsėjo nusikaltėlių pakorimo egzekucijomis. Rašytinių šaltinių teigimu, nuteistasis myriop turėjo teisę pasakyti paskutinę savo kalbą. Paskutinis nuteistojo žodis buvo sakomas nuo kartuvių pakylos – jo klausydavosi susirinkę kaimelio gyventojai. Pasakojama, kad žmonės ypač mėgę šią „atrakciją“. Vėliau už šį reginį iš jų būdavo imami pinigai.
Šiais laikais užsukti į „Kalbėtojų kampą“ galima nemokamai. Paprastai „kalbėtojai“ ten renkasi sekmadienių rytais, tačiau kartais jų pasitaiko ir paprastomis savaitės dienomis.