Jungtinės Karalystės teisinės sistemos apžvalga (1 dalis) - Anglija.lt
 

Jungtinės Karalystės teisinės sistemos apžvalga (1 dalis) (2006-04-25)

Įmonės, kurios gali padėti šiuo klausimu

Nors gyvename Didžiojoje Britanijoje, tačiau daugelis beveik nieko nenutuokiame, kokia teisinė sistema galioja šioje šalyje. Kaip galima ką nors apskųsti ar paduoti į teismą, jei net nežinai, į kokią instituciją reikia kreiptis? Arba kaip reikia gintis, jei net nenutuoki, kas tave kaltina? Advokato Jameso Lazaro straipsnių ciklas padės susivokti gana painioje Didžiosios Britanijos teismų sistemoje.

Istorija ir svarbiausi faktai
Tarptautinėje teisėje Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė yra laikoma viena valstybe. Tačiau joje veikia net trys teisinės sistemos – Škotijos, Šiaurės Airijos ir Anglijos bei Velso. Šiaurės Airijos ir Anglijos bei Velso teisinė sistema veikia vadinamosios bendrosios angliškos teisės (angl. Common English Law) pagrindu. Škotijos, kaip ir daugelio Europos ir Pietų Amerikos valstybių, teisinės sistemos pagrindas yra vadinamoji romėniškoji teisė (angl. Roman Law).

Bendrosios angliškos teisės pavadinimas greičiausiai atsirado dėl to, kad jau XII amžiuje visa dabartinė Velso ir Anglijos teritorija buvo suvienyta ir pakluso bendriems įstatymams. Derėtų pastebėti, kad Anglija buvo viena iš pirmųjų suvienytų Europos valstybių. Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje galiojančios teisinės sistemos pagrindu veikia daugelio Britanijos Sandraugos šalių (angl. Commonwealth; daugiausia tai buvusios Anglijos kolonijos: Australija, Kanada, Indija, Pakistanas, Nigerija ir t.t.), JAV (išskyrus Luizijanos valstiją) ir Airijos teisinės sistemos.

Ankstyvojoje bendrosios teisės raidos stadijoje karalius buvo laikomas „teisingumo šaltiniu” ir pats tiesiogiai vykdė teisingumą. Tačiau ilgainiui karalius nebesugebėjo pats vienas kontroliuoti visos šalies ir pradėjo samdyti teisėjus, kurie vykdė teisingumą jo vardu. Tuo metu nebuvo vieningos įstatymų sistemos ir teisėjai vadovavosi pirminio sprendimo principu: jei kuriame nors teisme būdavo priimamas nutarimas dėl konkretaus atvejo, kiti teismai, vėliau spręsdami tokius pačius atvejus, turėdavo priimti tokį patį sprendimą. Taip išsivystė griežta ir nelanksti teisinė sistema, kurios vykdytojai dažnai privalėdavo priimti neteisingus sprendimus. Norėdamas išvengti tokio neteisingumo, karalius leido teisėjų sprendimus apskųsti (tai buvo vadinama angl. „King’s conscience” – karaliaus sąžinė). Skundą svarstydavo ir sprendimą priimdavo pats karalius. Vėliau tai daryti pradėjo karaliaus kancleris. Taigi šalia bendrosios teisės, kurią vykdė teisėjai, atsirado vadinamasis „teisingumas“ (angl. Equity), kurį administravo lordo kanclerio teismas (angl. Chancery Court). Taip šalyje įsigaliojo ir tarpusavyje ėmė konkuruoti dvi teisinės sistemos. Šią konkurenciją užbaigė karalius Jamesas I, nustatęs, kad „teisingumo“ sprendimas byloje yra viršesnis už bendrosios teisės sprendimą. Šio principo laikomasi iki šiol. Dabartiniai teismai vadovaujasi ir „teisingumo“, ir bendrosios teisės principais. Iki XIX amžiaus vidurio abi teisinės sistemos turėjo atskirus teismus.

Įdomu, kad ilgą laiką abiejų teisinių sistemų raidai daugiausia įtakos darė karaliaus teisėjai, o ne parlamentas ar įstatymų leidimo taryba (angl. Legislative Council). Net šiandien kriminalinėje teisėje teisinės sistemos nutarimai dėl žmogžudysčių yra svaresni už parlamento aktus (angl. Act of Parliament).

Trumpai apie teismų rūšis
Anglijoje ir Velse, kaip ir daugelyje kitų šalių, valstybė teisėjams suteikia teisę pagal įstatymus priimti sprendimus. Nuo XVIII amžiaus pradžios Anglijos ir Velso teisėjai yra visiškai nepriklausomi nuo kitų valstybės pareigūnų ar institucijų. Jų kontroliuoti negali nei ministrai, nei ginkluotosios pajėgos ar policija. Jie paklūsta tik parlamento aktams. Teisėjas iš savo pareigų gali būti pašalintas tik parlamentui surengus apkaltos procesą.

Dėl ilgos raidos Anglijos ir Velso teismų sistema yra sudėtinga. Visus teismus būtų galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes – civilinius ir baudžiamuosius. Ir vienus, ir kitus kontroliuoja parlamento Lordų rūmai (angl. House of Lords).

Baudžiamieji teismai yra atsakingi už bylas, kuriose valstybė ar jos institucijos nori patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Kaip žinia, baudžiamoji teisė draudžia tam tikrą veiklą ir už ją gali skirti baudą, įkalinimą ar nuteisimą lygtinai. Baudžiamoji teisė yra tik valstybės institucijų rankose. Pavyzdžiui, nužudytojo giminaitis ar smurto auka negali nutraukti baudžiamosios bylos. Tai padaryti gali tik valdovo (karaliaus arba karalienės) vardu veikianti valstybė.

Civiliniai teismai užsiima ginčais tarp asmenų arba tarp asmenų ir valstybės. Pavyzdžiui, tokie teismai nagrinėja dėl komercinių sutarčių nesilaikymo, neapdairumo, nelaimingų atsitikimų kilusius ginčus. Taip pat šie teismai nagrinėja skyrybų, vaiko priežiūros ir pan. bylas. Priešingai nei baudžiamosiose, civilinėse bylose asmenys gali rinktis, ar atsakovas bus nubaustas.



   

Susijusios įmonės

Efektyvios, glaustos ir „be žargono“ teisinės konsultacijos JK. Nenuilstamai dirbsime siekdami jūsų tikslų, atsižvelgdami į jūsų laiko ir biudžeto apribojimus.

...

Profesionalios teisinės paslaugos Londone, klientų poreikius bei lūkesčius patenkinantis aptarnavimas.

...

Advokatų kontora, dirbanti JK nuo 2004 metų, teikia plataus spektro teisines paslaugas. Dirbame be tarpininkų!

...

Visapusiškos teisinės paslaugos, advokatavimas teismuose, 24/7 pasitarimas prieš apklausą, bylų išaiškinimas visoje Anglijoje.

...

Esame baudžiamosios teisės gynybos specialistai JK. Atstovaujame klientams ir giname juos ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūroje bei teismuose.

...