Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Į Anglija.lt kreipėsi bėdos ištikta Anglijos lietuvė. Tačiau neskubėkite jos smerkti ir nesupraskite klaidingai: ji neprašo finansinės paramos. Moteriai reikia patarimo, moralinio palaikymo ir gero tautiečių žodžio. Gal kas nors gali jai pagelbėti, patarti susidariusioje situacijoje?
*Kalba netaisyta.

Sveiki, net nežinau nuo ko pradėti, bet šiuo metu esu tikrai nepavydėtinoje situacijoje. Į Londoną atvykau prieš 2,5 metų. Manau, kaip ir daugelis – užsidirbti pinigų. Atvykau su draugu. Pradžia buvo sunki, bet sukomės iš padėties, dviese visgi lengviau. Lietuvoje liko dvi dukros, kurias planavau laikui bėgant pasiimti į Londoną.

Prieš Kalėdas jas parsivežiau pas save, ieškojom didesnės gyvenamosios vietos, bet taip išėjo, kad Naujųjų metų naktį kilo nesutarimas tarp draugo ir namo šeimininko, ir draugas buvo paprašytas išsikraustyti. Per porą dienų susiradom kambarį. Kadangi reikėjo tai padaryti greitai, išsinuomojome beveik pirmą rastą pagal skelbimą. Sumokėjome užstatą, nuomą ir sekančią dieną turėjome persikraustyti. Kadangi buvome keturiese, kambarį išsinuomavome trumpam laikui, nes manėme, kad per porą savaičių rasime kažką didesnio.

Tą vakarą parsivežėme daiktus į naują vietą, sename kambaryje likome miegoti paskutinę naktį. Nežinau, kas draugui tą paskutinę naktį prisisapnavo, bet ryte atsikėlė piktas, be nuotaikos sėdo į mašiną ir išvažiavo. Netrukus grįžo, išmetė mano daiktus ir pasakęs, kad nori gyventi vienas, išvažiavo. Jokio paaiškinimo, kodėl, kas ir kaip. Likau šoke, be žado ir su vieninteliu klausimų, ką dabar daryti.

Kadangi šeimininką buvome įspėję apie išsikraustymą, jis susirado kitus nuomininkus, kurie turėjo ateitį tą dieną. Sėdėjau ir nežinojau, ką daryti, kur eiti su vaikais. Draugų neturiu, pažįstamų vos keletą, kurie sąlygų padėti neturėjo, kišenėje nė cento. Anglų kalba ne pati geriausia, kad angliškai paaiškinčiau susiklosčiusią situacija. Suvokiau, kad atsidūriau gatvėje...

Nieko nelaukus paskambinau žmogui, kuris vežioja žmones į Lietuvą, ir paaiškinau savo padėtį. Žmogus sutiko veltui parvežti vaikus atgal į Lietuvą. Tą pati vakarą išlydėjau vaikus, daiktus, kurie netilpo į rankinę, pastačiau prie konteinerių ir išėjau. Naktį pravažinėjau metro, autobusu, o ryte išėjau į darbą. Dabar glaudžiuosi pas kolegę. Kai pas ją grįžta vyras, važinėju autobusais.

Žinau, kad tai laikina. Aš neprašau finansinės paramos. Aš turiu darbą ir netrukus galėsiu išsinuomoti kokį mažą kambarėlį. Aš tik noriu būti su savo vaikais, noriu kad jie būtų čia, bet negaliu su savo pajamom išsinuomoti namo, o kambario niekas nenuomoja su dviem vaikais.

Nežinau, kaip ir nuo ko pradėti. Kartais užplūsta mintys, kam gyventi, jei šitaip reikia kentėti: viena, svetimoje šalyje, atskirta nuo vaikų.... Tai be galo sunku. Gal tiesiog atsirastų žmogus, galintis padėti, pavertėjauti. Ar žinantis, kaip ir nuo ko pradėti. Ačiū!

P.S. Nenoriu skelbti savo vardo, nes dukros skaito Anglija.lt . Nenoriu, kad suprastų, kad tai apie jas.

Anglija.lt skaitytoja