Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Daugeliui pažintys internetiniuose pažinčių portaluose asocijuojasi su lengvabūdiškumu ir nepatikimumu. Vis dėlto, Londone gyvenanti Rita dalijasi istorija, kai tokia pažintis, jos manymu, virto gražia pasaka.
Su savuoju vyru susipažinau prieš beveik trejus metus. Nors mūsų pažintis nebuvo stebuklinga, tai, kas išsirutuliojo iš jos, manau, yra graži pasaka.

Maniškis Miroslavas man pirmą kartą parašė pažinčių puslapyje. Gavau žinutę iš vaikino, vardu Miro, nuotraukos normalios nebuvo, o dar, kai paskaičiau, kad jis yra tatuiruočių meistras, iš karto pamaniau – „Na jau ne“. Nesupraskit klaidingai, tatuiruotės man labai patinka, tiesiog pažįstu ne vieną jų meistrą ir žinau, kad jų gyvenimo būdas ir moterų dėmesys man – ne prie širdies.

Atkaklus vyriškas man rašė 3 mėnesius, kol galiausiai vieną vakarą su draugėmis išgėrusi nemažai vyno ėmiau ir paklausiau, ar jis turi daugiau nuotraukų (ech, tos moterys). Taigi, šio nelabai romantiško technologijų amžiaus dėka, jis man davė savo „Facebook“ vardą. Iš karto sužavėjo du dalykai: pirma, jis – slovakas, antra – ilgi vyro plaukai.

Kodėl sužavėjo tautybė? Tada Londone gyvenau jau šešerius metus ir per juos buvau sutikusi daug Slovakijos piliečių, kurie ne tik tapo gerais draugais, bet paliko ir gerą įspūdį.

Susitikau iš karto, jam teko vykti į Londoną, nes tuo metu gyveno Oksforde. Niekada nepamiršiu tos minutės, kai išvydau jį traukinių stotyje, man tikrai atėmė žadą (patikėkit, taip nėra buvę anksčiau).
Susitikome sekmadienį, 2013 m. vasario 10 d. Po kelių dienų buvo Valentino diena, per kurią sėdėdama darbe gavau žinutę, kad nieko neplanuočiau, nes jis atvažiuos pas mane. Nuo tos dienos ir nebeišsiskyrėm.

Šiuo metu kartu turime namą ir auginame 6 mėnesių mažylį. Nors meilė iš pirmo žvilgsnio šito negaliu pavadinti, aš ir dabar užmerkusi akis atsimenu tą akimirką, kai išvydau jį pirmą kartą Marylebone stotyje, man tiesiog „pakirto“ kojas.

Ar būtų taip pat, jei jis būtų lietuvis? Nežinau, manau, kad žmogaus likimas tikrai yra skirtas ir suplanuotas... Miroslavas augo Kanadoje, gyveno Ispanijoje, o mes susipažinome Anglijoje. Labai maža tikimybė buvo mums gyvenime susitikti, bet jis yra mano svajonių vyras.

Skaitytoja Rita