Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Daugelio Anglijos lietuvių gyvenimas emigracijoje vien darbu ir namais nesibaigia. Ne vienas emigrantas savo prisiminimuose surastų bent jau straipsnio vertą istoriją. Daug tokių istorijų turi ir neįprastos sporto šakos čempionas Vladimiras, nusprendęs su Anglija.lt skaitytojais pasidalinti savo gyvenimo Londone nuotykiais.

Balandžio 1-ają dieną Londone vykusiame Šachbokso turnyre sudalyvavo Kaunietis Vladimir (Dymer) Agasaryan ir 4-ajį kartą tapo pasaulio čempionu bei pagerino šitos sporto šakos rekordą, laimėdamas trečiąjį diržą skirtingoje svorio kategorijoje. Vladimiro rekordai tuo nesibaigia, kadangi jis yra pats jauniausias Pasaulio čempionas WCBA asociacijoje. Vis dėlto, neseniai Vladimiras paskelbė apie Šachbokso karjeros pabaigą.

Kodėl tokiame jauname amžiuje nusprendėte baigti sporto karjerą?

Nusprendžiau sustoti, kadangi ilgai gydžiausi pečio traumą, pas skirtingus daktarus ir skirtingais būdais, deja dauguma bandymu buvo nesėkmingi. Po pusantrų metų pradėjo po biškį praeiti skausmai, nors vis tiek teko vieną mėnesį prieš varžybas rytais daryti reabilitacinius pratimus bei reguliariai eidavau į giluminius masažus pečiui.

Taipogi šitoje sporto šakoje nebeturiu ką daugiau pasiekti ir jokių rekordų nebeliko. Be abejo žadu ir toliau sportuoti, tuo užsiimu jau nuo 6 metų ir neįsivaizduoju savo gyvenimo be sporto. Tie pusantrų metu buvo pirmasis mano toks nevaržybinis laikotarpis, kadangi nuo 6 metų jau sportuoju ir mėgstu spalvotą gyvenimą bei daug ką naujo išbandyti, sportas nebuvo išimtis ir išbandžiau labai daug įvairių sporto šakų.

Kurios sporto šakos patiko labiausiai?

Man labiausiai patiko štangos spaudimas, po to šachboksas, rankų lenkimas bei kova narve. Kova narve man labiausiai asocijavosi su gatvės muštynėmis, kadangi man teko labai daug muštis jaunystėje, ypač kai gyvenau Kaune. Per beveik 4 metus Londone man teko muštis gatvėje 4 kartus ir kas ironiškiausia, kad visus 4 kartus prieš Lietuvius.

Pirmą kartą susimušiau kai tik atvykau į Londoną, o po to sužinojau, kad Anglijos įstatymai labai griežtai baudžia už muštynes ir privengdavau labiau to. Likusios muštynės įvyko ne mano noru ar iniciatyva...

Kuo žadate užsiimti po sporto karjeros pabaigos?

Žadu investuoti laiką ir pinigus į savo suplanuotus projektus ,taipogi jau pradėjau rašyti savo knygą, bet dėl asmeninių priežasčių neskubėsiu jos išleisti. Mėgstu iliuzijos triukus, šituo žadu ir toliau aktyviai užsiiminėti.

Kai užbaigiau mokyklą buvau pradėjęs domėtis filosofija,perskaičiau daug knygų ir domėjausi skirtingomis filosofinėmis kryptimis, bet jau daug metų sustojau ties Advaitos (vienio,susitaikymo su nežinomybe) bei Dzen budizmo(dabarties) filosofinėmis kryptimis. Labai dažnai su savimi turiu knygą ir toliau žadu propaguoti šį pomėgį.

Filosofija mane atvedė į gyvenimą taiką bei sumažino kovotojo ugnį ,tą ugnį prilyginčiau alkio jausmui, miego norui, kai yra neabejotinas natūralus noras tai daryti. Greičiausiai tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nebežadu toliau kovoti,

Ar yra dar kažkoks pasiekimas, kurio nepavyko pasiekti ir dėl to grįžtumėte į sportą?

Taip,dar vienas liko. Esu laimėjęs 2 Europos čempionatus ir 1 kartą pasiekęs pasaulio rekordą štangos spaudime 67,5 kg kategorijoje. Paskutinis mano tikslas buvo padaryti tą patį 75 kg svorio kategorijoje, spėjau tapti Lietuvos ir Anglijos čempionu šitoje svorio kategorijoje, bet po to gavau traumą ir paskutinis tikslas deja nebuvo pasiektas.

Jeigu pečio trauma pilnai sugis, tikrai bandysiu tai padaryti. O dėl kovų menų, tai niekada nesakyk niekada... Kaip ir teigiau prieš tai, tos ugnelės nebėra manyje kovoti, bet deja niekas šitame gyvenime nepriklauso nuo mūsų norų, nes niekada nežinai, ką Tau nežinomybė yra paruošus...

Anglija.lt skaitytojas Vytautas Stankevičius