Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Dažnai girdime apie nesėkmių pilną emigrantų gyvenimą užsienyje. Vergovė, išnaudojimas bei kitos negandos... Atrodo, jog toks gyvenimas yra tiesiog pasmerktas. Laimei, yra ir priešingų istorijų.

Neretai drąsos nestokojantys tautiečiai svetur pasiekia to, ko likusieji Lietuvoje gali tik pavydėti. Tokia yra ir Justės istorija, kuria su Anglija.lt portalu pasidalino mūsų skaitytoja.

Gyvenimas visada viską sudėlioja į vietas ir nuolat primena, jog ne veltui siūloma netarti žodžio "niekada". Mat tik jis įgarsinamas, iškart tarsi burtažodis viską apverčia aukštyn kojomis. Taip atsitiko ir Justei Čepreckytei - žaviai 30-metei šviesiaplaukei šiaulietei, tik spėjusiai prisivilioti Vilnių, kai teko su juo atsisveikinti.

Dabar ji save jau gali vadinti londoniete, kuri kažkada netyčia pasakė: "Niekada. Aš tikrai niekada neišvažiuosiu iš Lietuvos". O meilę gimtinei ji išreiškė atidariusi elektroninį butiką, kuriame prekiaujama tik Lietuvos dizainerių darbais.

Verslininkės gyslelė

Kad turės savo verslą, Justė sako žinojusi dar vaikystėje. Tuomet mergina verslą "kūrė" kone kasdien.

"Buvo visokių juokingų istorijų. Pavyzdžiui, senelis duodavo obuolių ar kitų jo užaugintų vaisių, daržovių ir leisdavo juos pardavinėti netoli namų esančiame turgelyje, - šypsodamasi prisiminimais dalijosi jaunoji verslininkė. - Dar pamenu su drauge buvome sugalvojusios tokį planą, kad eisime pas kitą draugę ir gaminsime jai pietus, kol jos mama darbe, o ji mums už tai mokės. Įsivaizduojate? Tačiau šį mūsų versliuką greit nutraukė tos draugės mama."

Justė prisipažįsta turėjusi ir daugiau verslo idėjų. Net po pirmo apsilankymo Vokietijoje susižavėjo saulės baterijomis ir galvojo apie jų pristatymą Lietuvoje, nes tuo metu apie jas mūsų šalyje niekas dar net nekalbėjo. Tačiau galiausiai suprato, jog nežino nei nuo ko pradėti, nei kaip gauti reikiamas investicijas.

"Turbūt manęs reikėtų klausti, ne kokius darbus esu dirbusi, o kokių - nesu (juokiasi). Buvo ir tas pats obuolių pardavinėjimas, ir bulvių skutimas vaikų darželyje, ir lakstymas su padėklais Palangos kavinėje... Paskui trejus metus dirbau su mažmeniniais pardavimais, vėliau darbavausi automobilių salone. Visko buvo.

Iš tiesų visais savo darbais, kuriuos turėjau, džiaugiuosi. Visuose gavau neįkainojamos patirties. Taigi savo buvusioje karjeroje tikrai nieko nekeisčiau", - pridūrė Justė, kuri Šiaulių universitete baigė verslo administravimo bakalauro studijas, o Vilniaus Gedimimo technikos universitete magistrantūros studijoms pasirinko verslo vertės valdymo mokslus.

Tačiau vieną dieną kažkas atsitiko, jog mergina viską, ką turėjo Lietuvoje, paliko ir susikrovusi lagaminus laimės ieškoti (bent jau to dažniausiai sakosi ten vykstą mūsų tautiečiai) išvyko į Didžiąją Britaniją. Tiesa, dar ir dabar pačiai sunku atsakyti, kodėl taip nusprendė.

"Visada buvau tas žmogus, kuris sakė, kad jau aš tai tikrai niekur iš Lietuvos nevažiuosiu. Juk, jei turi veikiančias smegenis, tai puikiai gali gyventi ir Lietuvoje. Tad dabar ir galvoju, ar vis dėlto tos smegenys ne taip gerai veikė, kaip tikėjausi, ar teorija buvo klaidinga? (juokiasi) O išvykti privertė turbūt visiškai kitokios priežastys nei daugelį tautiečių.

Vilniuje turėjau puikų darbą, galėjau sau leisti gyventi viena sostinėje ir per daug nesukti sau galvos. Draugai šalia, tėvai - taip pat. Tačiau kažkas buvo ne taip. Pradėjau jausti, jog esu ne savo vietoje, ne savo kelyje. Esu žmogus, kuris mėgsta naujoves, kuriam reikia naujų iššūkių ir pasiekimų.

Jei man dingo domėjimasis kažkuo, tai yra visko pabaiga. Ir tai tinka visoms gyvenimo sritims. Taigi darbas tapo monotoniškas, viskas žinoma ir aišku, tie patys renginiai, tie patys žmonės... Atrodo atsidūriau kažkokiame užburtame rate, kuris taip ir sukasi", - pasakojo Justė.

Ilgesio nejaučia

Tad pirmiausia mergina nusprendė keisti darbą. Tačiau niekaip negalėjo rasti, kas artimiausia jos širdžiai. O galbūt, kaip pati prisipažįsta, giliai viduje ir nenorėjo rasti, nes norėjo kažko savo, nuosavo verslo. Tačiau darbo paieškos vyko toliau, nors rezultatas ir buvo lygus nuliui. Tuomet atėjo ir supratimas, kad gal visgi jos vieta ne čia.

Mergina prisipažįsta, jog prieš išvykdama į svetimą šalį nekėlė sau klausimo, ko galima iš jos tikėtis, tad dėl nieko nusivilti ir neteko.

"Žinojau puikiai, kad važiuoju į niekur, jog manęs niekas ten nelaukia ir teks kurį laiką pamiršti tai, kas yra komfortas. Puikiai žinojau, kad iškeičiu patogų gyvenimą Vilniuje į prieglobstį pas draugus Londone. Žinojau, kad bus nelengva, bet buvau apsisprendusi 100 proc., o jei aš dėl kažko apsisprendžiu, tai mano nuomonės pakeisti neįmanoma.

Atvažiavau su mintimis, kad turiu atrasti save, savo kelią, kurį pasirodo gan ilgą laiką buvau pamiršusi. Tad atvykusi neskubėjau ieškotis darbo. Juk išvykau ne tam, kad užsidirbčiau ir grįžusi galėčiau visiems girtis, kaip man puikiai sekasi", - teigė Justė.

Taigi pradžioje mergina tyrinėjo miestą, žmones, aplinką. Norėjo išsiaiškinti, kuo jie "kvėpuoja", kas juos domina, kuo jie gyvena. O kadangi dievina naujoves, tad ir toks užsiėmimas suteikė daug džiaugsmo.

"Jei klausite apie namų ilgesį, tai šį etapą turbūt praleidau. To nejaučiau. Save vadinu pasaulio gyventoja. Londone aš jau apie dvejus metus ir dar to ilgesio nejaučiu. Žinoma, dažnai galvoju ir internetu bendrauju su tėvais bei artimiausiais draugais ir kažkiek trūksta tų susitikimų prie kavos puodelio ar taurės vyno. Bet juk šiais technologijų laikais galima ir kavą kartu gerti, ir šventes švęsti (šypsosi). Ir iš tiesų su tėvais dabar bendrauju net dažniau nei tada, kai gyvenau Vilniuje", - akcentavo Justė.

Receptas butikui

Paklausta, kaip galiausiai gimė idėja įkurti "Simple Perfections" el.parduotuvę, verslininkė sakė, jog ta idėja, tarsi receptas, susidėjo iš kelių komponentų. Pirmiausia tai, jog dar gyvendama Lietuvoje ji labai mėgo mūsų šalies dizainerių darbus. Tačiau anaiptol mergina nėra iš tų, kurios vergauja etiketėms, prekės ženklams. Mergina prisipažįsta, jog nemėgsta prigrūsti spintų rūbais ir tik sezonui pasibaigus keisti juos naujais. Ji stengiasi pirkti atsakingai.

"Iš tiesų man labai sunku atrasti tai, kas patinka. Tačiau, jei randu, noriu, kad daiktas būtų kokybiškas, jog galėčiau juo pasipuošti ir po kelių metų. Todėl perku kokybiškus daiktus. Taip pat nenoriu būti kaip visi, sekti daugumos pėdomis. Tad šiose paieškose ir atradau Lietuvos dizainerių darbus. Aišku, tada net negalvojau apie tokį verslą. O studijų laikais net sakydavau, jog su drabužiais tikrai nedirbsiu", - pridūrė Justė.

Dar viena priežastis, kodėl ji dabar yra elektroninio butiko savininkė – patriotiškumas. Galbūt ir juokinga, priduria verslininkė, bet jis pasireiškė, kai mergina nusprendė išvykti.

"Visi puikiai žino, kokia daugumos užsieniečių nuomonė apie mūsų tautiečius svetur - vagys, apgavikai ir pan. Tad prieš išvykstant man visi patarinėjo neminėti iš kur esu. Klausiausi ir ėmė pyktis. Žinoma, visokių žmonių yra. Tačiau kaip kiti gali mus gerbti, jei mes patys savęs negerbiame? Taigi kaip tik norėjau visiems pasakyti, kad esu iš Lietuvos ir tuo didžiuojuosi. Mes turime tiek puikių menininkų, dizainerių, reikėtų pagaliau pradėti vertinti tai, ką turime. Tuomet pradės mus vertinti ir kiti", - įsitikinusi Justė.

Taip pat prie verslo gimimo prisidėjo ir tai, jog mergina nemėgsta vaikščioti po parduotuves - gaila tam laiko.

O paskutinė priežastis, kaip sako Justė, "atėjo" iš vaikystės.
"Galvojau, kas man patiko, kai buvau vaikas. Prisiminiau, jog kolekcionavau karpinius. Tiesiog vartydavau mamos žurnalus ir patikusius drabužių derinius iškirpdavau bei dėdavau į specialiai tam sukurtą aplanką. Tai buvo tarsi norų aplankas, kuriame kolekcionavau tai, ko norėčiau. Taigi sudėjus visus tuos keturis "ingredientus" ir atsirado mano parduotuvė," - sakė Justė.

Justė kaip ir kiekvienas kareivis svajoja tapti generolu - po 5-10 metų tikisi įkurti visą, jau ne elektroninių, parduotuvių tinklą. O kol kas mergina dar pradėjo organizuoti ir renginius. Su drauge Justė Londone įkūrė ne pelno siekiančią organizaciją, kurios organizuotas pirmasis renginys jau vyko per Kalėdas. Merginos surengė lietuvišką kalėdinę mugę Londone.

"Dar viena idėja turbūt nusikels į ateitį. Tai elektroninis žurnalas. Jau seniai ši mintis sklando mūsų su Lietuvoje likusia drauge mintyse. Jai dar neatėjo tinkamas laikas. Beje, pagalvoju ir apie savo knygą, kurią vieną dieną tikrai išleisiu...", - mįslingai besišypsodamasis užsiminė Justė.

Aistė Meškutavičienė