Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.

Anglija.lt skaitytojas Marijus, anksčiau jau diskutavęs apie neigiamas lietuvių savybes, nusprendė jų paieškoti ir Lietuvos valdžioje. Vyro pamąstymus šia tema skaitykite redakcijai atsiųstame laiške apačioje.

*Kalba netaisyta

Yra žinoma, kad rezultatai ir užsibrėžtas tikslas pasiekiami per askezę, užsispyrimą ir sunkų darbą. Pavyzdžiui atletai ruošdamiesi olimpiadai griežtai save riboja, specialiose treniruočių stovyklose tramdo ir treniruoja tiek savo kūną, tiek psichiką.

Taipogi studentai ruošdamiesi sesijai ir egzaminams kuriam laikui atsiriboja nuo pasaulio ir kaip tikri asketai užsidarę bibliotekose ir bendrabučiu kambariuose įtemptai gilinasi į konkrečia sritį. Jaunas žmogus gavęs pirmą darbą savo gyvenime ir turėdamas tikslą įsigyti kažką materialaus - greitai pasiekia norimų rezultatų, jei tik žinoma jis žino, ko nori.

Tokiais atvejais, dažnas nors ir nesąmoningai, bet supranta, kad pasiekti kažko konkretaus vis dėlto yra įmanoma tik kažko malonaus atsisakius. Dėl užsibrėžto tikslo, visai kaip koki jogai mes privalome kažką vertingo paaukoti - savo laisvalaikį, miegą ryte ar sočią vakarienę. Pripažinkime, su tuo sunku ginčytis ir dauguma atvejų tai yra tiesa.

Taigi dabar mes 27 metus esame laisva tauta, 27 metus stabiliai siekiame geresnio gyvenimo savo žemėje, bet kažkodėl vis buksuojame. Mus aplenkė visi kaimynai ir mes gėdingai velkamės Europos uodegoje.

Susiveržti diržus mes mokame, esame kantrūs ir nuolankūs. Šias jogiškas savybes per daug amžių mumyse išugdė pono bizūnas ir okupantų kerziniai batai. Bėda ta, kad pirmieji mūsų valstybės asmenys, atsakingi už svarbiausius savo tautai sprendimus, šių savybių neturi. Jie, kaip vaikai įleisti į saldainių parduotuvę ima viską iš karto, kiša sau į burnas ir kišenes ir baikščiai dairydamiesi į tokius pat palūžusius savo draugus, kaip žiurkėnai bėga į savo narvelius rezervuaruose.

Pripažinkime - vaizdas apgailėtinas, autoritetų nėra, kiekvienas už save. Priesaika tarnauti Lietuvai sulaužoma jau kitą dieną, o arogancija ir moralinis degradavimas liejasi per kraštus. Pažadų ir demagogijos srautas transliuojamas per medijas tiesiog pasiekinėja kritinę ribą.

Išvadą padaryti manau nėra sudėtinga. Tiesiog, kol mums netarnaus nenuperkami asketai, intelektualūs "jogai", kuriems Lietuva ir jos žmonės brangiau už savo saldainių pilną narvelį rezervuare, tol kentėsime ir norėsime ištrūkti ten, kur lengviau kvėpuoti. Kita vertus, kančia ir nepriteklius mus išgrynina, atsijoja, daro išmintingesniais. Taigi ir šiuo atveju galima pritaikyti mūsų nemirtingą kolektyvinę išmintį - nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Linkiu pradėti mąstyti savarankiškai, įsižiūrėti į pažadukų akis ir neberinkti supuvusių obuolių, nes jų vieta - ne ant stalo, o šiukšlyne.

Anglija.lt skaitytojas Marijus Sagulinas