Kas yra mokesčių kreditai (tax credits) žino kiekvienas Anglijos gyventojas. Daugelis ne tik žino, bet ir naudojasi, nes į juos pretenduoti gali visi mažas pajamas gaunantys darbuotojai. Šią vasarą britų valdžia užsimojo apkarpyti ir šią itin populiarią pašalpą.

Dirbantiesiems skirta, mokesčių kreditu pavadinta piniginė išmoka buvo sumanyta siekiant padėti menkas pajamas gaunantiems darbuotojams – valytojams, socialinės priežiūros specialistams, pakuotojams, pardavėjams ir kitiems, kurie gyvena iš minimalaus uždarbio. Gauti šią pašalpą gali kiekvienas, kurio pajamos nesiekia 20 tūkstančių svarų per metus.

Į šią pašalpą pretenduoti gali tik dirbantys asmenys. Tiesa, nebūtinai visą darbo savaitę, bet ne mažiau kaip 30 valandų. Vaikus prižiūrinčioms mamoms privalomų darbo valandų skaičius dar mažesnis – tik 16 valandų.

Ši pašalpa itin populiari tarp sveikatos problemų turinčių, sunkiai dirbti nepajėgiančių vyresnio amžiaus žmonių bei vienišų mamų, kurios negali dirbti visą dieną, nes reikia prižiūrėti vaikus. Tokiais atvejais mokesčių kreditai yra labai naudingi, nes sudaro galimybę nepersidirbti ir padoriai gyventi.

Pavyzdžiui, jei uždarbis neperkopia 6,420 svarų per metus ribos, dirbantysis turi teisę gauti maksimumą pašalpų, kurių pagalba nepakankamos šeimos pajamos pakeliamos iki valdžios nustatyto lygio.

Daugiau nei nustatyta riba uždirbantys asmenys taip pat turi teisę į mokesčių kreditus, tačiau uždarbiui augant, pašalpos mažėja. Trumpai tariant, ar dirbsi trisdešimt valandų per savaitę, ar penkiasdešimt, tavo pajamos bus panašios. Suprantama, kad tokia sistema daugiau dirbti ir daugiau uždirbti tikrai neskatina. Kam stengtis, jei valstybė primokės?

Beje, tokia sistema, sudaranti galimybę primokėti mažai uždirbantiems, paranki ne tik darbininkams, bet ir darbdaviams. Kam kelti atlyginimus, jeigu valstybė pasirengusi primokėti nepakankamai uždirbantiems? Tik kvailys savo noru atsisakytų aukštesnio pelno, geresnių bonusų bei didesnių dividentų.

Konservatorių valdžia nusprendė būti ne tokia dosni ir nuo ateinančių metų pajamų riba, nuo kurios įgyjama teisė į pašalpų ir kitų išmokų maksimumą, nurėžta beveik perpus.

Maksimalias pašalpas galės gauti tik ne daugiau kaip £3,850 per metus uždirbantys asmenys; peržengus šią ribą išmokos bus atitinkamai mažinamos.

Be to, mokesčių kreditai bus mažinami ne tik nuo gerokai žemesnės pajamų sumos, bet didesniu procentu, negu dabar, o tai reiškia, kad uždarbiui augant nepakankamų pajamų priemoka trauksis gerokai sparčiau.

Ir dar, pašalpas, mokesčių kreditus ir kitas išmokas numatyta įšaldyti 4 metams, kas reiškia, kad reali išmokų vertė infliacijai augant mažės.

Beje, nepriklausomi ekspertai jau spėjo paskaičiuoti, kad įsigalėjus naujai sistemai mokesčių kreditus (tax credit) gaunančių darbuotojų pajamos per metus vidutiniškai sumažės beveik dviem tūkstančiais svarų.

Tiesa, tikima, kad dalį prarastų pajamų turėtų kompensuos iki 7.20 padidėsiantis valandinis darbo užmokesčio minimumas bei mažesni mokesčiai, nes neapmokestinamų pajamų minimumą žadama padidinti iki 11 tūkstančių svarų.

Nuo kitų metų balandžio mėnesio įsigaliosiantis mokesčių kreditų apkarpymas skaudžiai palies daugiau kaip 8 milijonus žmonių. Akivaizdu, kad į tas gretas pateks ir nemažai menkai apmokamus darbus dirbančių lietuvių.

Sunkiausia bus neturintiems sveikatos sunkiai dirbti bei vienišoms mamoms. Tačiau, mano galva, mokesčių kreditų apkarpymas – būtina priemonė. Palaipsniui mažinti, o laikui einant ir visiškai atsisakyti pašalpų, labai teisingas žingsnis, nes pašalpos iš darbininkų atima norą dirbti, o iš darbdavių – pasirengimą tinkamai mokėti už darbą.

Dabar išeina, kad valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų remia ne tik tuos, kurie skursta, bet ir tuos, kuriems vis negana. Dosni pašalpų politika naudinga tikrai ne tiems, kas sąžiningai dirba ar daro sąžiningą verslą, o jokių skrupulų neturintiems ir sistemą melžti sugebantiems apsukruoliams bei pseudoverslininkams.

Zita Čepaitė, Anglija.lt