Kai prieš 8 metus atvykusi į Londoną išgirsdavau – važiuoju į Lietuvą, reikia pas gydytoją nueiti, supratingai palinksėdavau galvą, manydama, kad svečioj šaly kojų apšilti nespėjusių bendradalių emigrantų sveikata bus tikrai geriau pasirūpinta tėvynėje. Tačiau dabar, kai daug kartų galėjau palyginti gydymą ir vienur ir kitur, su nuostaba klausiu – kurių galų grūstis į Lietuvos poliklinikas ir ligonines? Nebent kyšius duoti labai patinka.
Tiesa sakant, nenustebčiau, kad būtent pastaroji priežastis, galimybė gydytojui į chalato kišenę įkišti kyšį, ir yra lemianti. Kyšius duoti ir tuo girtis emigrantams labai patinka, nes suteikia galimybę pasijusti pranašesniam ne tik už tą, kuris kyšį ima, bet ir už tą, kuris pinigų kyšiui duoti neturi.

Kitos dažnai vardijamos priežastys, esą Lietuvos medikai geresni, greičiau diagnozuoja ir geriau gydo, yra visiškas mitas, saldi saviapgaulė, kuria pridengiama baimė parodyti savąjį anglų kalbos žinių skurdumą ir menką intelektą. O Lietuvoje iškart atsiduri kitoje lygoje, nes kaip patikimas ir pajėgus kyšio davėjas gali pro koridoriuje išsirikiavusių tautiečių eiles drožti tiesiai į kabinetą. Ir nesvarbu, kad poliklinika ne privati, o iš Lietuvos mokesčių mokėtojų išsunktais pinigais išlaikoma – kai įdedi į atvipusią kišenę, joks gydytojas nedrįsta teirautis, ar sveikatos draudimas sumokėtas.

Anglijoje šeimos gydytojai nenešioja chalatų. Iš pradžių mane tai stebino – nuo sovietų laikų įpratus prie baltaskvernių daktarų, gydytojas be chalato atrodė lygu šarlatanas. Bet iš tikrųjų balti chalatai ne tik kad nesuteikia daugiau žinių bei profesionalumo negu, pavyzdžiui, raudonas megztukas, bet ir neatlieka jokios higieninės funkcijos - nuo infekcijų nei gydytojo, nei ligonio jie neapsaugo.

Vienintelė aiški chalato funkcija – kad būtų prie ko prisiūti atvipusias kišenes.

Aišku, geri gydytojai būna ir su chalatais, ir be chalatų. Anglijoje irgi yra niekam tikusių medikų. Bet žinote, kuo netikęs Anglijos gydytojas pranašesnis už dažną Lietuvos gydytoją? Atspėjote – jis neima kyšių. Dar daugiau - jam net ir į galvą neateina, kad gaunant algą dar reiktų kažko tikėtis ir iš paciento. Jis gydo kaip sugeba. Tegu ir paracetamoliu.

Ir dar, atidesnių ir paslaugesnių gydytojų kaip mano tautiečių keikiami „babajai“, o būtent iš Pakistano ir Indijos atvykusieji ir sudaro pirmos grandies gydytojų daugumą, man neteko sutikti. Kaip ir Lietuvoje vienam pacientui jie skirti gali ne daugiau kaip 10-15 minučių, tačiau tas laikas ir skiriamas būtent pacientui, o ne popieriams pildyti. Arba minėtą darbą jie atlieka nepastebimai, o ne su Lietuvos gydytojams būdingu demonstratyvumu, kad pacientas pajustų, kad ne jis čia svarbiausias. Kad žinotų savo vietą. Ir atmintų savo prievolę – įmesti kyšį į atvipusią kišenę.

Ir nereikia žviegti, kad kyšiai Lietuvoje bus išgyvendinti tada, kai gydytojų algos bus tokios kaip Anglijoje. Žemiausios grandies gydytojų algos ir čia nėra didelės. Problema ne algų menkumas ar didumas, o sistema, kurioje kyšis yra ne tik pinigai, bet ir duodančiojo socialinio pranašumo už imantį simbolis.

Ir, deja, nors žodžiais keikia, bet į Lietuvą gydytis plūstantys emigrantai tą kyšinę sistemą noriai stiprina ir palaiko. Man būtent tai ir yra svarbiausia priežastis, kodėl geriau gydytis pas „babajų“ Anglijoje, o ne pas tautietį atvipusiomis chalato kišenėmis Lietuvoje.

Zita Čepaitė