Nenorom, bet sugebėjom priprasti, kad moteris ištekėdama pasiima vyriškos giminės pavardę. Net kalbininkai sukandę dantis su tuo susitaikė. Tačiau lietuvių kalbos laukia dar vienas iššūkis, kuris gali būti gerokai sunkiau virškinamas, negu nelietuviškų raidžių x arba w invazija – tai moteriškos vyrų pavardės, pavyzdžiui, Jonas Latvaitė arba Lukas Kalnienė.

Netikit, kad taip gali atsitikti? Taip jau yra. Man pačiai teko bendrauti su vyriškiu, nebekalbančiu lietuviškai ir nesuprantančiu, kodėl domiuosi jo pavarde, kurios galūnė buvo –utė. Kai paaiškinau lietuviškų pavardžių sudarymo gudrybes, jis numojo ranka – į Lietuvą važiuoti neketino, o visur kitur kaip yra – taip gerai.

Šį atvejį prisiminiau ne atsitiktinai, o todėl, kad šiomis dienomis angliškame laikraštyje perskaičiau straipsnį apie keturiolikmetį lietuvaitį Paulių, kurio intelekto koeficientas didesnis negu Einšteino ar Geitso ir kurio pavardė – Zabotkiene.

Prisipažinsiu – pirmas įspūdis buvo toks pribloškiantis, kad pamaniau, jog tai pokštas. Ir nustebino mane ne tiek tai, kad keturiolikmetis lietuvaitis gali būti toks protingas (nors aš asmeniškai tais IQ, t.y. intelekto koeficiento, matavimais nelabai tikiu) o pavardė – juk jeigu tėvai tikrai lietuviai, o straipsnyje paminėta, kad jie iš Lietuvos, vargu ar būtų sūnui davę ištekėjusios moters pavardę.
(Beje, tai gali būti tiesiog anglų žurnalisto, susipainiojusio lietuviškų pavardžių galūnėse, klaida. Pagal kitus šaltinius protingojo lietuvaičio pavardė – Zabotka.)

Bet kita vertus – kodėl ne? Juk Anglijos gimdymo namuose egzistuoja praktika gimusį vaiką vadinti motinos pavarde ir šimtai, ir tūkstančiai lietuvių šeimoms gimusių berniukų, jeigu tėvai registrų centre nepasirūpintų suteikti jiems lytį atitinkančią pavardę, galėtų likti –ienės ar –aitės.

Šiuo klausimu lietuvių šeimas reikia pagirti – jie pasistengia anglakalbius ir lietuviškų pavardžių rašymo ypatumų neišmanančius registratorius informuoti, kad berniukams įrašytų vyriškas, o mergaitėms – mergaitiškas pavardes.

Bet aš nieko baisaus nematau, jeigu būtų atvirkščiai. Juk jei moteris gali būti Bosas – jau pripratome ir visiškai nesinerviname - tai kodėl taip keista, jei vyro pavardė yra Zabotkienė?

Tiesą sakant, galimybė – Anglijoje visiškai legali – vyrams suteikti ištekėjusių ar netekėjusių moterų pavardes, man kuo toliau, tuo labiau patinka. Tikrai ne dėl to, kad mėgstu iš visko šaipytis, o todėl, kad tokie neįprasti variantai priverčia keisti stereotipinį mąstymą ir padeda įsisąmoninti, kad pavardžių forma nėra kažkas iš dangaus nuleista ir nekintama.

Beje, pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko, kad lietuviai, tiek vyrai tiek moterys atsisako savo tautinių pavardžių ir keičia jas į angliškas. Ir ne į bet kokias, o “turtingas” - ne mažiau kaip į Rich arba Diamond.

Gal ir man savo pavardę reikėtų pasikeisti? Arba prie savosios pridėti priesgą –ienė? Anglijoje tai būtų įmanoma. O Lietuvoj?

Zita Čepaitė