"Nėra namų be dūmų", – sako liaudies išmintis. Akivaizdu, kad šio dūmų skonio tenka paragauti daugeliui emigruoti nusprendusių šeimų.

Apie problemas, su kuriomis susiduria emigracijos paliestos šeimos, kalbamės su Aurima Diliene – šeimų konsultante-psichoterapeute, jau antrus metus su vyru ir 7 vaikais išvykusia gyventi į Prancūziją.

Beje, gali NEMOKAMAI užduoti Aurimai klausimą! Apie tai - straipsnio pabaigoje.

Jau nemažai metų iš Lietuvos į kitas šalis išvažiuoja gyventi ir dirbti daugybė žmonių – šeimomis ir po vieną. Su kokiais iššūkiais ir sunkumais susiduria žmonės, pradedantys gyvenimą svetur?

Yra keletas pagrindinių iššūkių, kuriuos tenka įveikti priėmus sprendimą išvykti.
Pirmiausiai tai nauja kalba: ją tikrai verta išmokti jau prieš išvykstant arba bent jau susipažinti tiek, kad galėtumėte susikalbėti buitiniame lygmenyje, jeigu neplanuojate iš karto dirbti kvalifikuotą darbą.

Nors yra istorijų, kur tautinės mažumos gyvena savo rajonuose ir metų metus nesimoko tos šalies kalbos, tai vis tik turi įtakos harmoningam gyvenimui kitoje kultūroje, geram integravimuisi į visuomenę ir socialiniam žmogaus gyvenimui, gali būti atskirties priežastimi.

Antras labai svarbus dalykas – artimųjų palaikymas ir/arba buvimas kartu. Visi mes turime poreikį jaustis mylimais, reikalingais, priklausyti šeimai. Šiuo klausimu kiek lengviau jauniems žmonėms, kurie išvažiuoja studijuoti ar dirbti, tačiau ir jiems pirmas pusmetis arba netgi pirmieji metai yra adaptaciniai, t. y. kiekvienas mokosi gyventi be šeimos (tėčio ir mamos, brolių, seserų), tik draugų tarpe ir prisiimti už save pilną atsakomybę. Beje, nemažai jaunų žmonių šio laikotarpio neišbūna ir grįžta gyventi ir mokytis į Lietuvą...

Kalbant apie jau vyresnius žmones, šeimas, tai čia galiu pasakyti vienu sakiniu – stiprias šeimas išvykimas sustiprina, silpnas – išardo.

O kokios yra stiprios šeimos ir kokios – silpnos?

Šeima – tai sistema. Ji egzistuoja ir funkcionuoja homeostazės išlaikymo principu. Paprastai tariant – stengiasi išlaikyti esamą būklę, nepriklausomai nuo to, ar tai yra gera ar nelabai situacija, bet svarbiausia jau žinoma, nes pasikeitimai visuomet atrodo pavojingi.

Šeima stipri tuomet, kai, keičiantis aplinkybėms, jos funkcionavimas išlieka harmoningas, t. y. visi šeimos nariai persitvarko ir sukuria naują sistemą.

Šeimoje taip pat yra dvi posistemės – sutuoktinių ir vaikų. Atsiradus vaikams, sutuoktiniai tampa tėvais ir jų, kaip sutuoktinių, posistemė ima nykti. Šioje vietoje šeima stipriai silpnėja, nes pasikeitimų atveju būtent sutuoktinių posistemė turi tapti laikančiais šeimą „griaučiais“, „stuburu“, nes juk dar yra vaikai, kuriais tenka pasirūpinti.

Kai vyras ir moteris lieka tik tėvais, jie nebegali palaikyti vienas kito kaip sutuoktiniai. Čia visų konfliktų ir dramų priežastys, maži iššūkiai tampa neįveikiamais, nes sprendimai priimami atskirai, o juk šeima – komandinis žaidimas.

Kokia Jūsų nuomonė apie situacijas, kai vienas iš tėvų išvyksta dirbti į kitą šalį, kitas lieka Lietuvoje su vaikais? Arba abiem sutuoktiniams išvykus, vaikai lieka su seneliais ar kitais giminaičiais?

Tai yra nereta situacija Lietuvoje, kuri sukelia nemalonias pasekmes abiems jau minėtoms šeimos posistemėms. Šeima tam ir kuriama, kad augtų, tobulėtų ir harmoningai funkcionuotų visi šeimos nariai kartu, tai tarsi krepšinio ar futbolo komanda, kurioje visi žaidėjai vienas kitam padeda, o ne žaidžia kiekvienas atskirai.

Iš pradžių atrodo, kad siekti finansinės gerovės yra svarbus šeimos reikalas, ir tikrai – pirmą pusmetį, gal net metus, šeima palaiko išvykusį šeimos narį, bendrauja internetu ar organizuoja reguliarius apsilankymus. Tačiau po truputį išmokstama gyventi atskirai – planuoti laiką, laisvalaikį, pirkinius, priiminėti sprendimus ir taip toliau.

Šeima – derybų laukas, kur nuolat iškyla keletas nuomonių ir jas priiminėja sutuoktiniai, derindami tarpusavyje, atsižvelgdami į vaikų interesus. Kai vienas sutuoktinių nuolat išvykęs, šeimoje atsiranda kito sutuoktinio sprendžiamasis balsas ir net per atostogas jau yra gana sunku tą balsą vėl paversti derybomis. Kitaip tariant, „atprantama“ gyventi kartu. Juk susituokus du skirtingi žmonės su skirtingais įpročiais ir charakteriais turi išmokti derintis tarpusavyje, išmokti vienas kitą gerbti, priimti tokį, koks jis yra, ir dažnai išmokti sutuoktinio meilės kalbą, nes kiekvienas mes skirtingai jaučiamės mylimi. Meilė – tai ne jausmai, tai veiksmai.

Su kokiais iššūkiais ir rūpesčiais susiduria išvykusių tėvų vaikai, jeigu jie lieka su mama ar tik su seneliais?

Na, visiems mums žinoma ir aišku, kad visapusiškai ir darniai vaiko raidai reikalingas ne tik materialinis aprūpinimas, ugdymas ir tinkamos gyvenimo sąlygos, bet svarbiausia yra šeima, abiejų tėvų darnūs santykiai, tradicijų tęstinumas.

Vieno iš tėvų nebuvimas, be abejo, pirmiausiai sutrikdo vaikų identifikaciją, ji yra patenkinama tik iš dalies, o tai susilpnina vertybių perimamumą, kuris sudaro pagrindą vaiko socializacijai.

Žmogui augant, vystantis jo asmenybei nuolat iškyla įvairūs kritiniai periodai, kurių metu šeimos užduotis – padėti juos išgyventi saugiai ir mokytis prisiimti atsakomybę.

Santykiai su artimaisiais, šeimos aplinka sukuria tą saugią terpę, kurioje vaikas ar paauglys gali geriau pažinti save, išgyventi stresą ir stiprias emocijas, kurias dažniausiai patiria išoriniame pasaulyje, sociume (darželyje, mokykloje, draugų tarpe). Juk visiems mums tėvai yra tie žmonės, kurie mus myli besąlygiškai ir priima mus tokius kokie esame.

Kai šeimoje, išvykus tėčiui, visa atsakomybės našta užgula mamos pečius, jai gerokai sunkiau, o neretai neįmanom atliepti visoms vaikų, patiriančių stresą mokyklose, emocijoms, išklausyti ir rasti pakankamai laiko ramiai pasikalbėti. Čia ir užsisuka uždaras ratas. Dažniausiai pablogėja santykiai šeimoje tarp brolių, seserų, tarp vaikų ir tėvų. Čia nevardinsiu daugybės įvairių problemų, bet jų tikrai kyla dėl tokios situacijos.

Kitame straipsnyje Aurima aptars problemas, su kuriomis susiduria vaikai, kartu su tėvais išvykę gyventi į užsienį.

Esi sunkioje psichologinėje situacijoje? Nežinai, kaip elgtis, ir reikia pagalbos? Užduok klausimą psichoterapeutei! Tiesiog parašyk el.laišką paštu info@anglija.lt, kuriame nurodyk, kad jis skirtas psichoterapeutei, ir netrukus gausi atsakymą*!

Daugiau informacijos apie šeimų konsultantę-psichoterapeutę Aurimą Dilienę rasi jos svetainėje www.aurimadiliene.com.

*Atsakymas bus publikuojamas Anglija.lt portale, tačiau jokie Tavo duomenis nebus skelbiami, visi Tavo laiške paminėti vardai bus pakeisti ir t.t.