Lietuvos ekonomika augs lėčiau nei tikėtasi anksčiau, metų pabaigoje infliacija bus neigiama, augs vidutinis darbo užmokestis, prognozuoja Lietuvos banko vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, dėl naftos kainų mažėjimo, kuris turi teigiamos įtakos infliacijai, nes ji smuks, Lietuvos ekonomika toliau nuosekliai augs, tačiau lėčiau nei manyta anksčiau.

„Remiantis tokiomis prielaidomis mes koreguosime augimo perspektyvą į lėtesnį augimą“, - penktadienį interviu teigė V.Vasiliauskas.

Lietuvos bankas penktadienį skelbs atnaujintas Lietuvos ekonomikos prognozes.

Pasak V.Vasiliausko, anksčiau prognozės buvo labiau optimistiškesnės, o dabar jos bus konservatyvesnės.

„Iki metų galo prognozuojame turėti neigiamą infliaciją, kurios pagrindinis faktorius yra energetinių išteklių kaina - naftos pigimas. Kadangi naftos kaina važiuoja žemyn, o nafta mūsų vartojimo krepšelyje užima didelę dalį, todėl bendras kainų lygis mažėja, bet tai nereiškia, kad kai atskirų prekių kainos negali didėti“, - teigė Lietuvos banko vadovas.

Anot jo, prognozuojamas ir darbo užmokesčio augimas: „Mūsų prognozė yra, kad vidutinis darbo užmokestis didės sparčiau negu infliacija, todėl gyventojų perkamoji galia irgi didės“.

V.Vasilausko teigimu, smunkanti Rusijos ekonomika darys įtaką ir Lietuvai bei kitoms šalims.

„Įtampos Rytuose nukritusi naftos kaina lemia prastesnę ekonomikos perspektyvą Rusijoje, todėl mažės vidaus paklausa Rusijoje ir atitinkamai mažės importas į Rusiją, o tuo pačiu eksportas iš Europos tame tarpe ir iš Lietuvos, todėl Rusijos ūkio prastesnė būklė be jokios abejonės darys įtaką pirmiausia Nepriklausomų valstybių sandraugos šalims, o antriniais efektais - Lietuvai, kitoms prekybos partnerėms. Atsvara tokiam eksporto rinkų pablogėjimui priklausytų nuo kitų, naujų rinkų paieškos“, - mano V.Vasiliauskas.

Nupjovė 0,4 proc. punkto augimą

Lietuvos bankas numato, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,7 proc. Anksčiau prognozuotas 3,1 proc. augimas. Vis dėlto prognozuojama, kad dėl pagerėsiančių perspektyvų pagrindinėse Lietuvos užsienio prekybos partnerėse euro zonos ir kitose šalyse, 2016 m. Lietuvos BVP augimas paspartės iki 3,5 proc.

„Reikšmingai blogėjant padėčiai Rusijoje, prastės ir Lietuvos eksportuotojų rezultatai. Nors vidaus paklausos raida šalyje yra pakankamai tvari, vien tik vidaus augimo nepakanka, kad būtų išsaugoti anksčiau prognozuoti ūkio plėtros tempai“, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Kaip ir iki šiol, reikšmingas šalies ūkio raidos veiksnys bus vidaus paklausa – investicijos ir privatus vartojimas. Jau dabar verslas išnaudoja didelę dalį pajėgumų, o augant eksportui investicijų į gamybos pajėgumus poreikis dar didės.

Pasaulio žaliavų rinkose reikšmingai atpigusi nafta yra pagrindinis kainų raidą mūsų šalyje lemiantis veiksnys. Atsižvelgus į daug mažesnę naftos kainą, dabar numatoma, kad bendras kainų lygis Lietuvoje šiemet sumažės vidutiniškai 0,3 proc. Anksčiau prognozuotas 0,9 proc. kainų augimas.

Mažėjant nedarbui ir didėjant užimtumui numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet ir kitąmet augs po 4,9 proc.

„Darbo užmokesčiui augant, o bendram kainų lygiui nekylant, reali gyventojų perkamoji galia turėtų padidėti, o tai toliau didintų vidaus vartojimą, kuris šiuo metu yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos ramsčių“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

Numatoma, kad privataus vartojimo išlaidos šiemet padidės 3,4 proc., kitąmet – dar 4 proc.

Parengta pagal BNS, Delfi.lt, LRT informaciją