A. Kubilius – ne iš nelaimės zonos - Anglija.lt
 

A. Kubilius – ne iš nelaimės zonos 

Užpraeitą savaitę Londone lankėsi Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Per pastaruosius keletą metų tai bene labiausiai ir žiniasklaidos, ir investuotojų dėmesio sulaukęs Lietuvos atstovas. Vizito metu A. Kubiliui teko nelengva užduotis – ekonominės krizės metu įtikinėti verslininkus investavimo į Lietuvą galimybes ir naudą, piešti kiek įmanoma optimistiškesnį šalies paveikslą ar apginti pasirinktą „diržo veržimo“ politiką BBC diskusijų laidoje „Hard talk“.

„Tigrų“ laikai praėjo

Bent kartais užmetant akį į Didžiosios Britanijos politinį lauką, nesunku pastebėti, jog britai nemėgsta silpnų lyderių. Negerbia ir nepasitiki. Ir dabartinis šios šalies vadovas Gordonas Brownas dažniausiai kritikuojamas ne tiek dėl ekonominių sprendimų, kiek dėl to, jog jam stinga gebėjimo įtikinti žmones, kad jis yra tas politikas, kuriuo verta sekti. Asmeninės savybės Britanijoje vertinamos ne mažiau negu žinios, o idėjos – ne daugiau negu sugebėjimas jas pateikti. Tad su mažos šalies įvaizdžiu susitaikiusios ir dar į gilią ekonominę duobę įgriuvusios Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui šis vizitas nebuvo lengvas pasivažinėjimas.

Tie laikai, kai premjerai, įskaitant ir paskutinįjį apsilankiusįjį šioje šalyje Gediminą Kirkilą, atvykdavo čia kaip „Baltijos tigrai“, praėjo. Pasigirti nebeliko kuo, vietoj to prisieina atremti priekaištų, klausimų, abejonių ir kritikos laviną. Tad kaip pavyko A. Kubiliui pristatyti ne pačius geriausius laikus išgyvenančią Lietuvą? Kita vertus, kaip kiekvienam Anglijoje gyvenančiam lietuviui, Lietuvos politikos vaizdą ar kiekvieno konkretaus politiko įvaizdį susikurti tenka didžiąja dalimi netiesiogiai – iš lietuviškosios žiniasklaidos. O ten A. Kubilių peikti yra tam tikra prasme garbės reikalas. Jau vien ką reiškia dienraščio „Lietuvos ryto“ nupieštas „dundukų“ ir „frajerių“ vyriausybės bei „žmonių nemylinčio“ Kubiliaus paveikslas. Tad nutariau pasinaudoti proga ir susidaryti savo nuomonę apie asmenį, kuriam tenka užduotis vadovauti ekonominėje duobėje atsidūrusiai šaliai.

Ne įvaizdžio žmogus

Pradėsiu nuo ne itin pozityvaus pastebėjimo – A. Kubilius nėra charizmatiška asmenybė. Jis neturi minias užburiančios išvaizdos ar iškalbos. Lyderiui be šių savybių tikrai nelengva, tačiau gana akivaizdu, kad jis pats tai suvokia ir nesiekia patikti publikai. Susitikime su Londono lietuviais A. Kubilius atvirai prisipažino nesąs įvaizdžio žmogus. Išties, fotografuojamas jis jaučiasi šiek tiek nesmagiai, jam nepavyksta laiku žvilgtelti į fotoobjektyvą ar nusišypsoti reikiamu momentu.

Jis nesukuria įspūdžio, kad visų labai pasiilgo ir visus labai myli. Skamba nelabai patraukliai, ar ne? Tačiau už viso to slypi tai, kas, regis, jau senokai primiršta – tam tikras dorumo elementas, kai sąmoningai atsisakoma apsimetinėti ir vaidinti kažką, kuo nesi. Bent man tai kelia pagarbą ir pasitikėjimą, nes dar gyvenant Lietuvoje teko nemažai prisižiūrėti šaunuolių ir šmaikštuolių, pridengtų plonyte dirbtinai sukurto įvaizdžio luobele. Tad tam tikras natūralumas, kurį iki šiolei dauguma žmonių sugeba pastebėti ir pozityviai vertinti, manau nemaža dalimi padeda jam atlaikyti ir ekonominį, ir politinį spaudimą. Įvaizdžio žmogus tokioje realybėje, kokia šiandien yra Lietuvoje, tiesiog nepajėgtų išsilaikyti. O išsilaikyti ir tuo pačiu politinį stabilumą užtikrinti sugebantis premjeras dabartinėje situacijoje jau yra teigiamas dalykas.

Nesijausti kaip iš nelaimės zonos

A. Kubiliaus vizito Londone metu buvo surengti ne tik jo susitikimai su Britanijos politikais, bet ir seminaras Anglijos banke potencialiems investuotojams. Šiame seminare dalyvavo ir LR finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Seminaras buvo populiarus, susirinko arti pusantro šimto verslo ir finansų pasaulio atstovų, kurie įdėmiai išklausė ministro pirmininko ir finansų ministrės pranešimų. Finansų ir verslo pasaulio gražiomis kalbomis neužbursi, o ir dominančius faktus apie ekonomiką jie susirenka patys – iš pranešėjams užduodamų klausimų buvo matyti, kad daugelis jų gerai susipažinę su Lietuvos situacija. Tačiau į seminarą atvykę žmonės teigė, jog itin svarbu buvo už faktų ir skaičių pamatyti žmones, nuo kurių ryžto ir pajėgumo vykdyti priimtus sprendimus priklauso šalies patikimumas. Daugelis tų, su kuriais pavyko pabendrauti po seminaro, patikino mane, jog premjero kalba juos nuteikė teigiamai, nors paklausti, ar tai reiškia, kad artimiausiu metu investuos į Lietuvą, atsakydavo vien draugiška šypsena.

Pasitaikius galimybei, pasiteiravau paties A. Kubiliaus, kaip jam atrodo, ar pavyko galimiems investuotojams padaryti teigiamą įspūdį. „Apie save kalbėti sunku, bet po susitikimo vienas jų priėjo ir sako: „Žinai, pas mus kitų metų gegužės mėnesį bus laisvas premjero postas, gal galėtum sudalyvauti...“, – juokdamasis prisiminė premjeras. Jo nuomone, iš estų pravartu būtų pasimokyti sugebėjimo parodyti savo gal ir mažiausius privalumus. „Jie tai daro su dideliu užsidegimu ir toks pasitikėjimas savo šalim yra svarbi įvaizdžio dalis. Manau, reikia kalbėti paprastai ir aiškiai, nesijausti mažesniais, silpnesniais, atvykusiais iš kažkokios nelaimės zonos.“

Ragino nekritikuoti lietuvių

Susitikimuose ir su valdžios atstovais, ir su anglų žiniasklaida premjeras stengėsi pabrėžti, kad šalis aiškiai mato problemas ir kryptingai ieško sprendimų. Taip pat jis akcentavo patraukliąsias Lietuvos puses. Lietuvoje, jo nuomone, noro ir sugebėjimo pastebėti teigiamus dalykus trūksta.

„Skaitau užsienio laikraščius ir kartais svarstau, kaip atrodytų jų pirmieji puslapiai, jei turėtų tokius duomenis, kokius mes turim, kad, pavyzdžiui, trečiojo ketvirčio ekonomika, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, augo 6 proc., daugiausia Europoje. O vokiečiai antrame ketvirtyje, gavę 0,5 proc. prieaugį, skelbė, kad krizė jau baigėsi. Mes matome skandaliuką ir iš karto paverčiame savęs plakimo ar paniekos tema. Saviplaka, nepasitikėjimas vienas kitu, nepasitikėjimas savo šalim, nepasitikėjimas ateitim – kažkodėl smagu šitaip save matyti, bet kai pasižiūri į europietišką kultūrą, tai nėra būdinga.“

Kalbant įvairiose auditorijose premjerui ne kartą teko griebtis klasikinio pavyzdžio su stikline vandens – ar matom ją pusiau tuščią ar pusiau pilną. Beje, jis pasidžiaugė, kad Lietuvos visuomenė krizę atlaiko labai gerai, nes nėra išlepinta ir neskuba streikuoti kaip airiai. „Nekritikuokim per daug lietuvių... Smukimas gilus ir problemos nemažos, bet pagal žmonių laikyseną ir savijautą, turime kuo pasididžiuoti. Jei Britanijoj būtų kritimas 15 proc., įsivaizduokit, kaip jie būtų verkę...“

Vizito tikslas – apmokestinti išeivius?

Beje, A. Kubilius turi vieną Britanijoje labai vertinamą savybę – humoro jausmą. Jo pajuokavimai apie slaptą Lietuvos ginklą – keturias moteris svarbiuose Lietuvos valdžios postuose – ne vienoje auditorijoje sukėlė gyvą juoką. Kaip ir susitikimo su Londono lietuvių organizacijų vadovais ir lyderiais pradžioje iš premjero burnos išsprūdęs pokštas, jog jo vizito tikslas – apmokestinti išeivius.

Nors sakoma, kad nėra nieko rizikingiau, kaip juokauti svečioje šalyje, nes gali būti ne taip suprastas, A. Kubiliui to pavyko išvengti. „Gyvas kalbėjimas – geriau nei iš raštelio ar kai vien skaičiukus dėlioji. Jeigu pasakai kažką, kas gali sumažinti įtampą ir jei auditorija juokiasi, tada manau, kad supranta. Jei pasakai juoką ir pats juokiesi, tada jau blogai,“ – sakė premjeras, nebijantis ir iš savęs, kaip išlaidų karpymo specialisto, pasišaipyti. „Susitikime su D. Cameroon siūliausi jam į patarėjus, kai jam atėjus į valdžią reikės karpyti išlaidas ir mažinti biudžeto deficitą. Nes man 4 kartus per metus tai teko daryti, jau įgudęs“.

Apie lietuviškąjį Londoną

Susitikimams su Londono lietuviais premjeras daug laiko skirti negalėjo, tačiau sakė susidaręs neblogą įspūdį. „Lietuviška savijauta čia vis labiau stiprėja, lietuviai jaučiasi drąsiau, jaučiasi tikrais lietuviais, kuriem rūpi Lietuvos reikalai.“

Kalėdiniame labdaros vakarėlyje lankęsis A. Kubilius sakė, kad jo nuomone, tas renginys niekuo nesiskyrė nuo gero renginio Vilniuje, išskyrus tai, kad nuo scenos kalbėta angliškai, nes buvo ir anglakalbių svečių. Jį maloniai nustebino ir tai, jog po konferencijos Anglijos banke pasirodė, jog bent keliems rimtiems bankams atstovaujančių žmonių yra lietuviai.

„Bendraujant su išeivija dažnai kalbam, kaip padėti išsaugoti lietuvybę, mokyklas, kalbam apie pilietybę, ryšius su tėvyne... Tai labai svarbu, čia negalime gailėti nei pinigų, nei išteklių. Bet yra ir kita pusė, tai tie ištekliai, kuriuos čia turime ir reikia juos išnaudoti praktiškai Lietuvos naudai“, – susitikime su lietuviškąją žiniasklaida Londone kalbėjo A. Kubilius.

Zita Čepaitė

Užpraeitą savaitę Londone lankėsi Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Per pastaruosius keletą metų tai bene labiausiai ir žiniasklaidos, ir investuotojų dėmesio sulaukęs Lietuvos atstovas. Vizito metu A. Kubiliui teko nelengva užduotis – ekonominės krizės metu įtikinėti verslininkus investavimo į Lietuvą galimybes ir naudą, piešti kiek įmanoma optimistiškesnį šalies paveikslą ar apginti pasirinktą „diržo veržimo“ politiką BBC diskusijų laidoje „Hard talk“.

„Tigrų“ laikai praėjo

Bent kartais užmetant akį į Didžiosios Britanijos politinį lauką, nesunku pastebėti, jog britai nemėgsta silpnų lyderių. Negerbia ir nepasitiki. Ir dabartinis šios šalies vadovas Gordonas Brownas dažniausiai kritikuojamas ne tiek dėl ekonominių sprendimų, kiek dėl to, jog jam stinga gebėjimo įtikinti žmones, kad jis yra tas politikas, kuriuo verta sekti. Asmeninės savybės Britanijoje vertinamos ne mažiau negu žinios, o idėjos – ne daugiau negu sugebėjimas jas pateikti. Tad su mažos šalies įvaizdžiu susitaikiusios ir dar į gilią ekonominę duobę įgriuvusios Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui šis vizitas nebuvo lengvas pasivažinėjimas.

Tie laikai, kai premjerai, įskaitant ir paskutinįjį apsilankiusįjį šioje šalyje Gediminą Kirkilą, atvykdavo čia kaip „Baltijos tigrai“, praėjo. Pasigirti nebeliko kuo, vietoj to prisieina atremti priekaištų, klausimų, abejonių ir kritikos laviną. Tad kaip pavyko A. Kubiliui pristatyti ne pačius geriausius laikus išgyvenančią Lietuvą? Kita vertus, kaip kiekvienam Anglijoje gyvenančiam lietuviui, Lietuvos politikos vaizdą ar kiekvieno konkretaus politiko įvaizdį susikurti tenka didžiąja dalimi netiesiogiai – iš lietuviškosios žiniasklaidos. O ten A. Kubilių peikti yra tam tikra prasme garbės reikalas. Jau vien ką reiškia dienraščio „Lietuvos ryto“ nupieštas „dundukų“ ir „frajerių“ vyriausybės bei „žmonių nemylinčio“ Kubiliaus paveikslas. Tad nutariau pasinaudoti proga ir susidaryti savo nuomonę apie asmenį, kuriam tenka užduotis vadovauti ekonominėje duobėje atsidūrusiai šaliai.

Ne įvaizdžio žmogus

Pradėsiu nuo ne itin pozityvaus pastebėjimo – A. Kubilius nėra charizmatiška asmenybė. Jis neturi minias užburiančios išvaizdos ar iškalbos. Lyderiui be šių savybių tikrai nelengva, tačiau gana akivaizdu, kad jis pats tai suvokia ir nesiekia patikti publikai. Susitikime su Londono lietuviais A. Kubilius atvirai prisipažino nesąs įvaizdžio žmogus. Išties, fotografuojamas jis jaučiasi šiek tiek nesmagiai, jam nepavyksta laiku žvilgtelti į fotoobjektyvą ar nusišypsoti reikiamu momentu.

Jis nesukuria įspūdžio, kad visų labai pasiilgo ir visus labai myli. Skamba nelabai patraukliai, ar ne? Tačiau už viso to slypi tai, kas, regis, jau senokai primiršta – tam tikras dorumo elementas, kai sąmoningai atsisakoma apsimetinėti ir vaidinti kažką, kuo nesi. Bent man tai kelia pagarbą ir pasitikėjimą, nes dar gyvenant Lietuvoje teko nemažai prisižiūrėti šaunuolių ir šmaikštuolių, pridengtų plonyte dirbtinai sukurto įvaizdžio luobele. Tad tam tikras natūralumas, kurį iki šiolei dauguma žmonių sugeba pastebėti ir pozityviai vertinti, manau nemaža dalimi padeda jam atlaikyti ir ekonominį, ir politinį spaudimą. Įvaizdžio žmogus tokioje realybėje, kokia šiandien yra Lietuvoje, tiesiog nepajėgtų išsilaikyti. O išsilaikyti ir tuo pačiu politinį stabilumą užtikrinti sugebantis premjeras dabartinėje situacijoje jau yra teigiamas dalykas.

Nesijausti kaip iš nelaimės zonos

A. Kubiliaus vizito Londone metu buvo surengti ne tik jo susitikimai su Britanijos politikais, bet ir seminaras Anglijos banke potencialiems investuotojams. Šiame seminare dalyvavo ir LR finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Seminaras buvo populiarus, susirinko arti pusantro šimto verslo ir finansų pasaulio atstovų, kurie įdėmiai išklausė ministro pirmininko ir finansų ministrės pranešimų. Finansų ir verslo pasaulio gražiomis kalbomis neužbursi, o ir dominančius faktus apie ekonomiką jie susirenka patys – iš pranešėjams užduodamų klausimų buvo matyti, kad daugelis jų gerai susipažinę su Lietuvos situacija. Tačiau į seminarą atvykę žmonės teigė, jog itin svarbu buvo už faktų ir skaičių pamatyti žmones, nuo kurių ryžto ir pajėgumo vykdyti priimtus sprendimus priklauso šalies patikimumas. Daugelis tų, su kuriais pavyko pabendrauti po seminaro, patikino mane, jog premjero kalba juos nuteikė teigiamai, nors paklausti, ar tai reiškia, kad artimiausiu metu investuos į Lietuvą, atsakydavo vien draugiška šypsena.

Pasitaikius galimybei, pasiteiravau paties A. Kubiliaus, kaip jam atrodo, ar pavyko galimiems investuotojams padaryti teigiamą įspūdį. „Apie save kalbėti sunku, bet po susitikimo vienas jų priėjo ir sako: „Žinai, pas mus kitų metų gegužės mėnesį bus laisvas premjero postas, gal galėtum sudalyvauti...“, – juokdamasis prisiminė premjeras. Jo nuomone, iš estų pravartu būtų pasimokyti sugebėjimo parodyti savo gal ir mažiausius privalumus. „Jie tai daro su dideliu užsidegimu ir toks pasitikėjimas savo šalim yra svarbi įvaizdžio dalis. Manau, reikia kalbėti paprastai ir aiškiai, nesijausti mažesniais, silpnesniais, atvykusiais iš kažkokios nelaimės zonos.“

Ragino nekritikuoti lietuvių

Susitikimuose ir su valdžios atstovais, ir su anglų žiniasklaida premjeras stengėsi pabrėžti, kad šalis aiškiai mato problemas ir kryptingai ieško sprendimų. Taip pat jis akcentavo patraukliąsias Lietuvos puses. Lietuvoje, jo nuomone, noro ir sugebėjimo pastebėti teigiamus dalykus trūksta.

„Skaitau užsienio laikraščius ir kartais svarstau, kaip atrodytų jų pirmieji puslapiai, jei turėtų tokius duomenis, kokius mes turim, kad, pavyzdžiui, trečiojo ketvirčio ekonomika, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, augo 6 proc., daugiausia Europoje. O vokiečiai antrame ketvirtyje, gavę 0,5 proc. prieaugį, skelbė, kad krizė jau baigėsi. Mes matome skandaliuką ir iš karto paverčiame savęs plakimo ar paniekos tema. Saviplaka, nepasitikėjimas vienas kitu, nepasitikėjimas savo šalim, nepasitikėjimas ateitim – kažkodėl smagu šitaip save matyti, bet kai pasižiūri į europietišką kultūrą, tai nėra būdinga.“

Kalbant įvairiose auditorijose premjerui ne kartą teko griebtis klasikinio pavyzdžio su stikline vandens – ar matom ją pusiau tuščią ar pusiau pilną. Beje, jis pasidžiaugė, kad Lietuvos visuomenė krizę atlaiko labai gerai, nes nėra išlepinta ir neskuba streikuoti kaip airiai. „Nekritikuokim per daug lietuvių... Smukimas gilus ir problemos nemažos, bet pagal žmonių laikyseną ir savijautą, turime kuo pasididžiuoti. Jei Britanijoj būtų kritimas 15 proc., įsivaizduokit, kaip jie būtų verkę...“

Vizito tikslas – apmokestinti išeivius?

Beje, A. Kubilius turi vieną Britanijoje labai vertinamą savybę – humoro jausmą. Jo pajuokavimai apie slaptą Lietuvos ginklą – keturias moteris svarbiuose Lietuvos valdžios postuose – ne vienoje auditorijoje sukėlė gyvą juoką. Kaip ir susitikimo su Londono lietuvių organizacijų vadovais ir lyderiais pradžioje iš premjero burnos išsprūdęs pokštas, jog jo vizito tikslas – apmokestinti išeivius.

Nors sakoma, kad nėra nieko rizikingiau, kaip juokauti svečioje šalyje, nes gali būti ne taip suprastas, A. Kubiliui to pavyko išvengti. „Gyvas kalbėjimas – geriau nei iš raštelio ar kai vien skaičiukus dėlioji. Jeigu pasakai kažką, kas gali sumažinti įtampą ir jei auditorija juokiasi, tada manau, kad supranta. Jei pasakai juoką ir pats juokiesi, tada jau blogai,“ – sakė premjeras, nebijantis ir iš savęs, kaip išlaidų karpymo specialisto, pasišaipyti. „Susitikime su D. Cameroon siūliausi jam į patarėjus, kai jam atėjus į valdžią reikės karpyti išlaidas ir mažinti biudžeto deficitą. Nes man 4 kartus per metus tai teko daryti, jau įgudęs“.

Apie lietuviškąjį Londoną

Susitikimams su Londono lietuviais premjeras daug laiko skirti negalėjo, tačiau sakė susidaręs neblogą įspūdį. „Lietuviška savijauta čia vis labiau stiprėja, lietuviai jaučiasi drąsiau, jaučiasi tikrais lietuviais, kuriem rūpi Lietuvos reikalai.“

Kalėdiniame labdaros vakarėlyje lankęsis A. Kubilius sakė, kad jo nuomone, tas renginys niekuo nesiskyrė nuo gero renginio Vilniuje, išskyrus tai, kad nuo scenos kalbėta angliškai, nes buvo ir anglakalbių svečių. Jį maloniai nustebino ir tai, jog po konferencijos Anglijos banke pasirodė, jog bent keliems rimtiems bankams atstovaujančių žmonių yra lietuviai.

„Bendraujant su išeivija dažnai kalbam, kaip padėti išsaugoti lietuvybę, mokyklas, kalbam apie pilietybę, ryšius su tėvyne... Tai labai svarbu, čia negalime gailėti nei pinigų, nei išteklių. Bet yra ir kita pusė, tai tie ištekliai, kuriuos čia turime ir reikia juos išnaudoti praktiškai Lietuvos naudai“, – susitikime su lietuviškąją žiniasklaida Londone kalbėjo A. Kubilius.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 5)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: