Aš už silpnesnius! arba Kodėl man negaila keleto svarų… - Anglija.lt
 

Aš už silpnesnius! arba Kodėl man negaila keleto svarų… 

Sveiki, mieli tautiečiai! Esu vilnietė. Kaip ir daugelis iš jūsų, prieš keletą metų atvykau ieškoti laimės į Jungtinę Karalystę. Sekasi vidutiniškai, kaip daugumai. Bet ne apie tai norėčiau šiame straipsnyje kalbėti…

Ar pastebėjote, kad JK nėra benamių, valkataujančių gyvūnų? Ar matėte bent vieną katę ar šunį, paliegusius, slampinėjančius gatvėmis, ieškančius kąsnio maisto? Ar matėte krūvas kačiukų, blusėtų, pūliuojančiom akytėm, lėtai merdėjančių? Manau, kad ne… Nes jais čia rūpinasi labdaros organizacijos, žmonės noriai aukoja, gyvūnai ginami griežtų gyvūnų teisių įstatymų…

O kaip yra Lietuvoje? Na, turbūt nereikia daug aiškinti – visi matome pilnus kiemus ir gatves valkataujančių kačių ir šunų… Deja, jei pasidomėtumėte daugiau, situacija atrodytų dar kraupesnė – kiek gyvūnų buvusių šeimininkų tiesiog išmetami į gatvę, kiek jų numarinama karantinavimo stotyse, kiek miršta nuo baisių ligų…

Sakysite, taip buvo, yra ir bus? Ir aš taip anksčiau maniau… Na, numesiu kąsnelį valkataujančiam šuniui, įpilsiu šlaką pieno katei, gal apginsiu nuo bloga norinčio tam kartui… O daugiau nieko pakeisti negaliu… Bet mes galime tai pakeisti! Ir Lietuvoje jau atsirado savanoriškais pagrindais veikiančių gyvūnų globos organizacijų, kurios rūpinasi benamiais gyvūnais. Apie jas sužinojau visiškai atsitiktinai, naršydama internete. Užklydau į gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ (http://www.lese.lt) puslapį ir likau sužavėta, kad visgi yra puikių žmonių, kuriems ne vis vien ir kurie stengiasi pakeisti situaciją: gelbsti benamius gyvūnus, juos gydo, ieško jiems namų, mažina beglobių gyvūnų skaičių humaniškais būdais: sterilizuodami juos ir ugdydami atsakingesnį žmonių požiūrį į gyvūnų dauginimą bei laikymą.

Gyvūnų globos organizacija „Lesė“, įkurta 2007 m., užsiima gyvūnų globa ir sterilizacija. Ji įkūrusi prieglaudas Vilniuje ir Kaune, savanorių komandas Jonavoje, Panevėžyje, Tauragėje ir kitose Lietuvos vietose. Per tą laiką nauji namai rasti daugiau nei 2 230 šunų ir kačių, kasmet sterilizuojama ir paskiepijama po kelis šimtus laukinių kačių. Ši organizacija yra išlaikoma tik iš geranoriškų žmonių paaukotų bei asmeninių „Lesės“ savanorių lėšų. Valstybė nei šios, nei kitų savanoriškų gyvūnų globos organizacijų neremia. Laimei, vis daugiau žmonių nelieka abejingi mūsų keturkojams draugams: savanorių, globėjų ir rėmėjų gretos po truputį didėja.

Susipažinau ir, tikiuosi, galiu taip sakyti, susidraugavau su „Lesės“ savanore Renata – išties nuostabiu žmogumi, nuolat gelbstinčia ir savo namuose globojančią būrį katinėlių. Dauguma jų ankstesnių šeimininkų buvo „nurašyti“ – kas be kojos, kas be akies ar net abiejų, sirgę baisiomis ligomis. Jos dėka šiuo metu visi jie sveiki ir trykštantys noru gyventi, daug jų jau iškeliavo į naujus namus džiuginti naujų šeimininkų, o jų vietą užėmė kiti, kuriems reikia pagalbos.

O kuo aš galiu padėti, jei esu už 2 tūkstančių mylių? Taip klausiau savęs, klausiu ir Jūsų. Iš tikrųjų viskas paprasta… Atsisakyk keleto skanumynų, gal pintos alaus, gal dar vieno spintoje prakabėsiančio drabužio ar dulkes ant lentynos renkančio ir metų metus nenaudojamo daikto ir paskirk tuos kelis svarus silpnesniems už save, kurie taip pat labai nori gyventi! Tai, kas Jums tik kelios minutės malonumo, kažkam reiškia galimybę gyventi. Aritmetika labai paprasta: 8 £ = 32 litai = skiepas katinukui… Ir Tu jau išgelbėjai gyvybę! Už 100 litų galima sterilizuoti katę ir per metus gatvinių kačių populiacija sumažės bent 12 gailiai miauksinčių, alkanų ir ligotų padarėlių… Ir tavo miestas po 5 metų atrodys tikrai geriau!

Pasižiūrėkit į jų snukelius… Kaip jie atrodė tik patekę į gelbėtojų rankas ir dabar… Žinau, kai kas pasakys, tokius reikia migdyti. Tačiau jie labai nori gyventi. Geriausias įrodymas – kaip jie kabinasi į gyvenimą ir kokiomis dėkingomis akimis žiūri į Tave, jų Gelbėtoją…
Taigi visus raginu – nebūkit abejingi, prisidėkit nors keliais svarais, nors kartą ištarkit: ir aš už silpnesnius!!! Dėkui už Jūsų gerumą!

Rūta K.

Banko rekvizitai:
VšĮ „Lesė“. Įmonės kodas 300709225
LT64 7044 0600 0597 6183
SEB bankas, SWIFT kodas CBVILT2X

Daugiau informacijos apie tai, kaip gali padėti, rasi „Lesės“ tinklapio – http://www.lese.lt - skyriuje "Paremk":

http://www.lese.lt/lt/finansine_parama
http://www.lese.lt/lt/aukok.lt
http://www.lese.lt/lt/del_2proc_paramos

Foto:

Sviešaus kailio šuniukas Marlis:
Žmonių išmestas šunelis Marlis iš simpatiško kudliaus greitai virto apšepusiu, baikščiu valkata. Tik „Lesės“ globėjo Deivydo namuose jis atgavo ne tik terjero išvaizdą, bet ir pasitikėjimą žmonėmis.

Rainas kačiukas Slibunukas:
Sunku patikėti, kad šis žaismingas gražuolis ir tas apleistas vargeta – tas pats katinas Slibunukas.

Dobermano mišrūnas Ramzis:
Kai „Lesės“ savanoriai paėmė dobermano mišrūną Ramzį iš savivaldybės finansuojamos beglobių gyvūnų karantinavimu užsiimančios įmonės „Grinda“, jis atrodė kaip skeletas. Dabar jis neatpažįstamai pasikeitęs: galingas, be galo gracingas, išraiškingo snukio šuo.

Juoda katytė Bagyra:
Kai Bagyrą paėmė „Lesės“ savanoriai, visas jos kūnas buvo skausminga žaizda. Taip „išsikerojo“ negydomas grybelis. Dabar katė išgijo ir nors neturi puošnaus kailiuko, gyvena visavertį katinišką gyvenimą. Jai trūksta tik nuolatinių namų.


Sveiki, mieli tautiečiai! Esu vilnietė. Kaip ir daugelis iš jūsų, prieš keletą metų atvykau ieškoti laimės į Jungtinę Karalystę. Sekasi vidutiniškai, kaip daugumai. Bet ne apie tai norėčiau šiame straipsnyje kalbėti…

Ar pastebėjote, kad JK nėra benamių, valkataujančių gyvūnų? Ar matėte bent vieną katę ar šunį, paliegusius, slampinėjančius gatvėmis, ieškančius kąsnio maisto? Ar matėte krūvas kačiukų, blusėtų, pūliuojančiom akytėm, lėtai merdėjančių? Manau, kad ne… Nes jais čia rūpinasi labdaros organizacijos, žmonės noriai aukoja, gyvūnai ginami griežtų gyvūnų teisių įstatymų…

O kaip yra Lietuvoje? Na, turbūt nereikia daug aiškinti – visi matome pilnus kiemus ir gatves valkataujančių kačių ir šunų… Deja, jei pasidomėtumėte daugiau, situacija atrodytų dar kraupesnė – kiek gyvūnų buvusių šeimininkų tiesiog išmetami į gatvę, kiek jų numarinama karantinavimo stotyse, kiek miršta nuo baisių ligų…

Sakysite, taip buvo, yra ir bus? Ir aš taip anksčiau maniau… Na, numesiu kąsnelį valkataujančiam šuniui, įpilsiu šlaką pieno katei, gal apginsiu nuo bloga norinčio tam kartui… O daugiau nieko pakeisti negaliu… Bet mes galime tai pakeisti! Ir Lietuvoje jau atsirado savanoriškais pagrindais veikiančių gyvūnų globos organizacijų, kurios rūpinasi benamiais gyvūnais. Apie jas sužinojau visiškai atsitiktinai, naršydama internete. Užklydau į gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ (http://www.lese.lt) puslapį ir likau sužavėta, kad visgi yra puikių žmonių, kuriems ne vis vien ir kurie stengiasi pakeisti situaciją: gelbsti benamius gyvūnus, juos gydo, ieško jiems namų, mažina beglobių gyvūnų skaičių humaniškais būdais: sterilizuodami juos ir ugdydami atsakingesnį žmonių požiūrį į gyvūnų dauginimą bei laikymą.

Gyvūnų globos organizacija „Lesė“, įkurta 2007 m., užsiima gyvūnų globa ir sterilizacija. Ji įkūrusi prieglaudas Vilniuje ir Kaune, savanorių komandas Jonavoje, Panevėžyje, Tauragėje ir kitose Lietuvos vietose. Per tą laiką nauji namai rasti daugiau nei 2 230 šunų ir kačių, kasmet sterilizuojama ir paskiepijama po kelis šimtus laukinių kačių. Ši organizacija yra išlaikoma tik iš geranoriškų žmonių paaukotų bei asmeninių „Lesės“ savanorių lėšų. Valstybė nei šios, nei kitų savanoriškų gyvūnų globos organizacijų neremia. Laimei, vis daugiau žmonių nelieka abejingi mūsų keturkojams draugams: savanorių, globėjų ir rėmėjų gretos po truputį didėja.

Susipažinau ir, tikiuosi, galiu taip sakyti, susidraugavau su „Lesės“ savanore Renata – išties nuostabiu žmogumi, nuolat gelbstinčia ir savo namuose globojančią būrį katinėlių. Dauguma jų ankstesnių šeimininkų buvo „nurašyti“ – kas be kojos, kas be akies ar net abiejų, sirgę baisiomis ligomis. Jos dėka šiuo metu visi jie sveiki ir trykštantys noru gyventi, daug jų jau iškeliavo į naujus namus džiuginti naujų šeimininkų, o jų vietą užėmė kiti, kuriems reikia pagalbos.

O kuo aš galiu padėti, jei esu už 2 tūkstančių mylių? Taip klausiau savęs, klausiu ir Jūsų. Iš tikrųjų viskas paprasta… Atsisakyk keleto skanumynų, gal pintos alaus, gal dar vieno spintoje prakabėsiančio drabužio ar dulkes ant lentynos renkančio ir metų metus nenaudojamo daikto ir paskirk tuos kelis svarus silpnesniems už save, kurie taip pat labai nori gyventi! Tai, kas Jums tik kelios minutės malonumo, kažkam reiškia galimybę gyventi. Aritmetika labai paprasta: 8 £ = 32 litai = skiepas katinukui… Ir Tu jau išgelbėjai gyvybę! Už 100 litų galima sterilizuoti katę ir per metus gatvinių kačių populiacija sumažės bent 12 gailiai miauksinčių, alkanų ir ligotų padarėlių… Ir tavo miestas po 5 metų atrodys tikrai geriau!

Pasižiūrėkit į jų snukelius… Kaip jie atrodė tik patekę į gelbėtojų rankas ir dabar… Žinau, kai kas pasakys, tokius reikia migdyti. Tačiau jie labai nori gyventi. Geriausias įrodymas – kaip jie kabinasi į gyvenimą ir kokiomis dėkingomis akimis žiūri į Tave, jų Gelbėtoją…
Taigi visus raginu – nebūkit abejingi, prisidėkit nors keliais svarais, nors kartą ištarkit: ir aš už silpnesnius!!! Dėkui už Jūsų gerumą!

Rūta K.

Banko rekvizitai:
VšĮ „Lesė“. Įmonės kodas 300709225
LT64 7044 0600 0597 6183
SEB bankas, SWIFT kodas CBVILT2X

Daugiau informacijos apie tai, kaip gali padėti, rasi „Lesės“ tinklapio – http://www.lese.lt - skyriuje "Paremk":

http://www.lese.lt/lt/finansine_parama
http://www.lese.lt/lt/aukok.lt
http://www.lese.lt/lt/del_2proc_paramos

Foto:

Sviešaus kailio šuniukas Marlis:
Žmonių išmestas šunelis Marlis iš simpatiško kudliaus greitai virto apšepusiu, baikščiu valkata. Tik „Lesės“ globėjo Deivydo namuose jis atgavo ne tik terjero išvaizdą, bet ir pasitikėjimą žmonėmis.

Rainas kačiukas Slibunukas:
Sunku patikėti, kad šis žaismingas gražuolis ir tas apleistas vargeta – tas pats katinas Slibunukas.

Dobermano mišrūnas Ramzis:
Kai „Lesės“ savanoriai paėmė dobermano mišrūną Ramzį iš savivaldybės finansuojamos beglobių gyvūnų karantinavimu užsiimančios įmonės „Grinda“, jis atrodė kaip skeletas. Dabar jis neatpažįstamai pasikeitęs: galingas, be galo gracingas, išraiškingo snukio šuo.

Juoda katytė Bagyra:
Kai Bagyrą paėmė „Lesės“ savanoriai, visas jos kūnas buvo skausminga žaizda. Taip „išsikerojo“ negydomas grybelis. Dabar katė išgijo ir nors neturi puošnaus kailiuko, gyvena visavertį katinišką gyvenimą. Jai trūksta tik nuolatinių namų.


 (Komentarų: 68)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: