Įkvėpta prieš didžiuliais išpardavimais parduotuvėse garsėjantį „juodąjį penktadienį“ nukreipto judėjimo „Nieko nepirkimo diena“, viena britė pasiryžo dvylika mėnesių neleisti pinigų niekam, išskyrus maistui ir sąskaitų apmokėjimui.
Dienraštis „The Guardian“ pateikia šios britės paaiškinimą, kas lėmė tokį jos sprendimą.

Noriu pamatyti, ar galiu metus praleisti nepirkdama nieko, bet tik mokėdama už maistą ir sąskaitas.

Tai reiškia jokio maisto mieste, jokio kino, jokių atostogų, jokių renginių, nebent jie nemokami, jokių vaikščiojimų į barus, jokių naujų drabužių, jokios kavos, na supratote. Tai taip pat reiškia, kad negalėsiu pirkti traukinių ar autobusų bilietų, o norėdama patekti iš taško A į tašką B naudosiu savo patikimą dviratį.

Taip pat neleisiu šeimai ar draugams mokėti už mane – tai metai be jokių išlaidų.

Nesu pirmas asmuo, pasiryžęs tam. Vis daugiau žmonių atsuka nugaras vartotojiškumui ir daiktų pirkimui tam, kad nusipirktų patirtis ir keliautų po pasaulį.

Tokie žmonės mane paskatino atsižvelgti į tai, ką aš vartoju ir perimti savo pinigų kontrolę, jie taip pat suteikė viltį, kad metai be išlaidų nebus metai sėdint namuose. Jie metus negyvena kaip atsiskyrėliai, o suranda naujus būdus save pralinksminti, išstumia save iš komforto zonos ir praturtina savo gyvenimus.

Mano vyras ir aš per pastaruosius 18 mėnesių mažinome daiktų kiekį mūsų namuose. Atidavėme ir paaukojome daiktus, kurių daugiau nenaudojame, ir pardavėme tai, kas buvo vertinga. Gautus pinigus panaudojome padengdami būsto paskolą.

Suprantu, kad atsižvelgiant į tai, kad gyvename Londone, esame laimingi iš viso gavę būsto paskolą, tačiau tai nereiškia, kad noriu, jog ji vilktųsi 25 metus. Atsikratyti jos yra viliojanti idėja, kurią norint įgyvendinti, būtina pakoreguoti savo išlaidavimo įpročius.

Per praėjusius metus daugiau negu 400 svarų išleidau vien tik kavai išsinešimui.

Apsilankymai prekybos centruose nusipirkti šio bei to arba kai ko pietums, iš viso atsiėjo 1000 svarų per metus nepaisant to, kad kartą per mėnesį yra didelis maisto prekių apsipirkimas.

Tikiuosi, kad ateinantys metai mane išmokys kiek mums mažai reikia tam, kad gyventume, padės sutaupyti daugiau pinigų ir atvers akis į nuostabius nemokamus renginius.

Gyvenimas Londone yra ir palaiminimas, ir prakeiksmas. Sostinėje vyksta galybė renginių, tačiau dažnai jų kainos yra didžiulės. Vis dėlto, yra ir daugybė nemokamų renginių – aš tiesiog anksčiau į juos neidavau.