2016 m. birželio 23 d. Jungtinės Karalystės (JK) piliečiai referendume dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) balsavo už šalies pasitraukimą iš organizacijos.

Koks bus tolimesnis JK santykis su ES ir kaip tai galimai paveiks visus ES piliečius, įskaitant ir lietuvius, gyvenančius JK, priklausys nuo tolimesnių ES ir JK derybų rezultatų. Kol susitarimas nėra pasiektas, JK išlieka ES nare, galioja “esama tvarka”.

Žemiau pateikiame Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus politinį situacijos vertinimą, išsakytą šiandien (birželio 24) BNS žinių tarnybai. Taip pat ambasadorės Astos Skaisgirytės sutrumpintą interviu, duotą Verslo žinioms praėjusią savaitę.

L. Linkevičius: Jungtinė Karalystė išliks artima sąjungininke

Nors Jungtinės Karalystės gyventojai referendume pasisakė už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, ji ir toliau turėtų likti artima sąjungininke, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Tikime, kad Jungtinė Karalystė liks artima sąjungininkė, nes ji visada tokia buvo saugumo srityje, laisvės, demokratijos tvirtinimo srityse. Mes tą ypatingai jautėme, Jungtinių Tautų Saugumo taryboje“, - BNS penktadienį ryte teigė ministras.

Visgi jis pripažįsta, kad penktadienį išaušo „liūdnas rytas“ tikintiems Bendrijos ateitimi. „Trumpiausia metų naktis tapo lemiama ir liūdnas rytas išaušo visiems mums, kurie tikime ir tikėsime Europos Sąjungos ateitimi. Žinoma, galiu pasakyti, kad apgailestaujame dėl rezultatų, mes tikėjomės kitokių, bet gerbiame Jungtinės Karalystės piliečių valią, jie aktyviai dalyvavo referendume“, - teigė L.Linkevičius.

Jo nuomone, Jungtinės Karalystės pasitraukimas susilpnins Europos Sąjungą. Tačiau kaip konkrečiai tai paveiks Bendriją, ministras dar neprognozuoja, teigdamas, kad reikia sulaukti pačios Britanijos oficialaus pareiškimo, kaip gi atrodys jos pasitraukimas.

„Aišku, be Jungtinės Karalystės ta sąjunga yra silpnesnė, bet tas streso testas turėtų sutelkti jėgas tų, kurie pasiryžę tęsti šį projektą. Dabar kalbėti apie konkrečius skaičius ar praradimus, dar gal anksti, reikia palaukti pačios Britanijos oficialaus pareiškimo, to išstojimo masto, nes mes jau kalbėjome, kad yra įvairūs variantai tolimesnių santykių - Norvegiškas, Šveicariškas variantas“, - tikino L.Linkevičius.

Po to, kai Jungtinė Karalystė oficialiai pareikš norą pasitraukti iš ES, ji tai turės padaryti per dvejus metus. L.Linkevičius pripažįsta, kad derybos dėl britų pasitraukimo iš ES keletą metų bus svarbi darbotvarkės dalis, tačiau, jo nuomone, tai neužgoš kitų Bendrijos problemų. „Kitos problemos neleis būti užgožtos, jos egzistuoja - ir migracija, ir euro zonos reikalai, ir kiti momentai. Jie primins apie save“, - tikino ministras. Anot jo, „Brexit“ turėtų paskatinti euroskeptikus Bendrijoje veikti aktyviau.

Tačiau L.Linkevičius mano, kad savo ruožtu ES šalininkai turi būti aktyvesni ir neleisti emocijoms užvaldyti diskusijų. „Be jokios abejonės, tai padrąsins visus, kurie yra skeptikai - kalbos nėra. Bet tai ir reiškia, kad mes turime būti aktyvesni, nelaukti, kol reikia pradėti gintis arba paneiginėti, sakysime, teorijas, kurios neturi pagrindo. Žinome, kad ta banga turi daug emocijų, emocijos yra suprantamas proceso variklis, bet ne visada yra racionalus variklis. Dėl to ir priklausys, ar ta banga kils, ar žmonės pradės daugiau mąstyti“, - teigė ministras. Negalutiniais duomenimis, 52 proc. britų ketvirtadienį referendume pasisakė už pasitraukimą iš ES.

Ambasadorės Interviu

Kaip praktiškai atrodytų JK atsiskyrimas nuo ES?

Pagal numatytą procedūrą, įtvirtintą ES sutartyje, šaliai narei pateikus prašymą išstoti iš Sąjungos per dvejus metus (jei Europos Vadovų Taryba nenusprendžia pratęsti šio termino) derybų būdu tarp paliekančios šalies ir ES turi būti pasiektas „išstojimo susitarimas“. Greta jo, gali būti pradėtos derybos dėl JK ir ES ateities tarpusavio santykių sąrangos.

Kaip, „Brexit“ atsilieps Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ryšiams – kelionėms, tarpusavio prekybai? Kaip pasikeistų bendradarbiavimas gynybos srityje?

Kelionių ir prekybos sąlygos iškart po referendumo dar neturėtų pasikeisti – kol vyks derybos dėl “išstojimo susitarimo”, arba 2 metus, jei per tokį laikotarpį jose nepavyktų pasiekti susitarimo ir jei minėtas terminas nebūtų pratęstas, JK liktų pilnateise ES nare ir jai galiotų ES teisė. Tarpusavio Lietuvos ir JK ryšiams įtakos turėtų derybų metu pasiekti susitarimai dėl išstojimo ir dėl JK – ES ateities santykių. Lietuvos – JK bendradarbiavimas gynybos srityje neturėtų keistis, nes šalys bendradarbiauja NATO formate.

Kalbant apie ES (ir Lietuvos) piliečius, jau šiuo metu dirbančius ir gyvenančius JK – kaip jų gyvenimą pakeistų „Brexit“? Ar jiems gali prireikti kokių nors papildomų darbo leidimų? Turint galvoje, kad šie žmonės dažnai keliauja į Lietuvą ir atgal – ar jiems tektų susidurti su kokiais nors kelionių ribojimais?

JK politikai, pasisakantys už JK pasitraukimą, nori įvesti tam tikrus imigracijos iš ES ribojimus, tačiau kol kas neturi vieningos nuomonės, kaip tai galėtų atrodyti. Stebint pasisakymus referendumo kampanijos metu ir žinant, kad darbo jėga iš ES yra svarbi JK ekonomikai, galima būtų prognozuoti, kad Lietuvos piliečių, kurie jau gyvena JK, gyvenimas neturėtų pasikeisti. Naujos priemonės, greičiausiai, būtų nukreiptos prieš naujai atvykstančius. Tačiau daug kas priklausytų nuo JK pozicijos derybose su ES ir pačios derybų eigos.

Apie 53% lietuvių studentų, studijuojančių užsienyje, yra pasirinkę JK universitetus. Kokios įtakos „Brexit“ turėtų JK studijuojantiems Lietuvos studentams?

Tiems, kurie jau studijuoja ir yra pasirašę studijų sutartis sąlygos nesikeistų. Dauguma studentų iš ES šalių, įskaitant lietuvius, moka už savo mokslą Anglijoje. Vietinių universitetų interesas pritraukti kuo daugiau studentų, kurie atneša pinigus auštosioms mokykloms. Tačiau studijos JK universitetuose ne-ES šalių piliečiams yra daug brangesnės. Taigi studijos lietuviams galimai pabrangtų, kuomet įsigaliotų “pasitraukimo sutartis”.