Šią savaitę Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorė Amber Rudd pareiškė, kad teroro akto Mančesteryje vykdytojas Salmanas Abedu „iki tam tikro lygio“ buvo žinomas saugumo tarnyboms. Tad kodėl jis nebuvo nuolat stebimas ir nebuvo sustabdytas, kad neįvykdytų baisaus teroro akto?

Buvęs JK policijos vadas Kevinas Hurley, organizavęs ir vadovavęs stebėjimo komandoms, labai aiškiai paaiškino, kodėl labai brangu ir nepraktiška nuolat stebėti visus įtariamus teroristus, kurių JK policijos radare yra trys tūkstančiai. Esą įmanoma nuolat stebėti tik dalelę itin didelę grėsmę keliančių teroristų.

Tam, kad būtų galima žmogų stebėti 24 valandas per parą, reikia mažiausiai dviejų po 15 specialistų turinčių komandų, kurios turėtų dirbti dvylikos valandų pamainomis. Dar reikia nepamiršti laiko kelionei į darbą, pasitarimams, įrodymų fiksavimui, pavalgymui ir t. t. Tokiems pareigūnams labai pasisektų, jeigu jie galėtų pamiegoti bent šešias valandas, dėl ko jų darbo kokybė jau prastėtų.

Tokie pareigūnai žvalumą galėtų išlaikyti kelias dienas, tačiau vėliau jų darbą veiktų nuovargis ir nuobodulys. Be to, jeigu stebimasis asmuo juos pastebėtų, pareigūnus tektų keisti. Taigi ilgesniam stebėjimui jau prireiktų trečios komandos.

Laikui bėgant, žmonės sirgs, jiems reikės laisvadienio, kils šeimyninių problemų ir pan., tad jau po kelių savaičių prireiks ketvirtos komandos. Jeigu minėtus tris tūkstančius įtariamų teroristų stebėtų po 60 žmonių kiekvieną, jau reikėtų 180 tūkst. pareigūnų, o tiek dabar nėra pareigūnų visoje JK policijoje ir MI5 saugumo tarnyboje kartu paėmus.

O dar reikia nepamiršti to, kad kiekvienai komandai reikėtų mažiausiai pustuzinio automobilių, didelio furgono. Tuos automobilius reikia aprūpinti visa pasiklausimo ir stebėjimo įranga. Taigi susidarytų milžiniškos išlaidos.

Būtent dėl Didžiosios Britanijos policija gali stebėti tik pavojingiausius įtariamuosius. Ar Salmanas Abedi turėtų būti įtrauktas į jų sąrašą? Apie tai bus diskutuojama dar labai ilgą laiką.