Prieš keletą dienų Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas įspėjo, kad šalies pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) neišspręs problemų. Jis pareiškė, jog geriausias pasirinkimas – likti reformuotoje Bendrijoje.
Premjeras turįs vilčių, kad vasario mėnesį jam pavyks susitarti su Europos lyderiais ir vasarą surengti referendumą dėl tolesnės narystės ES.

D. Cameronas neslepia noro likti 28 valstybių sąjungoje, į kurią Didžioji Britanija įstojo 1973 metais. Tačiau kai kurie premjero Konservatorių partijos euroskeptikai, tarp jų yra ir keli ministrai, ketina ir toliau palaikyti šalies išstojimą iš Bendrijos. Siekdamas išvengti konflikto ir priverstinių atleidimų, D. Cameronas leis savo ministrams palaikyti tą poziciją, kurią jie nori, kai tik bus susitarta dėl Didžiosios Britanijos narystės ES sąlygų.

Nyderlandų premjeras Markas Rutte, kurio šalis šį mėnesį perėmė pirmininkavimą ES, neseniai pareiškė gana optimistiškai vertinąs galimybę Didžiajai Britanijai pasiekti susitarimą dėl reformų Bendrijos viršūnių susitikime vasarį. „Bet vis dar daug reikia nuveikti, kad vasarį būtų padarytas sprendimas“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę D. Cameronas lankėsi Vokietijoje, Vengrijoje ir Nyderlanduose. Jis agitavo šių šalių lyderius padėti jam pasiekti, kad ES įgyvendintų reformas. Jis viliasi, kad tai padėtų sumažinti stiprėjantį britų euroskepticizmą. Didžiosios Britanijos ministrų kabineto vadovas ieško pritarimo savo siekiams.

D. Cameronas nori, kad būtų sumažintas ES biurokratinis aparatas ir Briuselis atiduotų daugiau galių valstybėms narėms.

Jis taip pat siekia garantijų, kad Didžioji Britanija būtų apsaugota nuo glaudesnės ES politinės integracijos ir ekonominių sprendimų, kuriuos priima 19 euro zonos valstybių. Didžiausią nepasitenkinimą kelioms ES šalims kelia D. Camerono siekis nemokėti socialinių išmokų atvykėliams iš kitų Bendrijos narių pirmuosius ketverius jų gyvenimo Didžiojoje Britanijoje metus.

Spėlionės dėl datos

Vyriausybės vadovas pažadėjo referendumą dėl šalies likimo ES surengti iki 2017 metų pabaigos. Ekspertų teigimu, 2017-ieji politiškai nepalankūs metai referendumui. Viena vertus, kitąmet vyks svarbūs rinkimai Vokietijoje ir Prancūzijoje: šalys rinks ir parlamentus, ir prezidentus. Taigi D. Cameronas nėra suinteresuotas, kad šie įvykiai užgožtų referendumą. Antra vertus, jis taip pat gali nenorėti delsti dėl Europą drebinančios migrantų krizės, kuri gali sustiprinti žmonių apsisprendimą palikti Bendriją.

Britų žiniasklaida praneša, kad referendumas galėtų įvykti 2016 metų birželį ar liepą. Tačiau tai įmanoma tik tokiu atveju, jeigu ES ir Didžioji Britanija susitartų per viršūnių susitikimą vasarį. Kitu atveju referendumą tektų surengti vėliau. Žinoma, rugpjūtis atkrinta, nes tuo metu maždaug pusė šalies gyventojų atostogauja ir todėl mažai kas ateis atiduoti savo balso. Puikus metas būtų rugsėjis. 2014 metais šį mėnesį referendumą dėl nepriklausomybės surengė škotai. Kiti mėnesiai – spalis, lapkritis, gruodis – mažai tikėtini, nes trumpos dienos slopina rinkėjų aktyvumą. Taigi, tikėtina, kad referendumas Didžiojoje Britanijoje būtų rengiamas birželį arba rugsėjį.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas būtų didžiulis smūgis D. Camerono reputacijai, tačiau jis pareiškė, jog liktų premjeru, kad ir ką nuspręstų britai. Gyventojų pozicija šiuo klausimu yra maždaug apylygė. Kaip rodo naujausia apklausa, 42 proc. britų norėtų pasilikti ES, 41 proc. – pasitraukti, o 17 proc. dar neapsisprendę. Didžioji Britanija, regis, yra vienintelė ES narė, kurios gyventojai mano, kad Bendrija daro jiems daugiau žalos nei duoda naudos. Beje, tik nedaugelis šalies gyventojų save laiko europiečiais – apie 15 procentų. Pirmiausia jie vadina save britais.

Kokia nauda Rusijai?

Daugelis pasaulio valstybių lyderių, taip pat ir JAV prezidentas Barackas Obama, ragina D. Cameroną ir jo Konservatorių partiją pasilikti Bendrijoje. Tik labai nedaug šalių suinteresuotos, kad britai paliktų ES. Buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų turėti iš to naudos. Tam yra keletas priežasčių.

Pirmoji – geopolitika. G. Verhofstadto teigimu, vienas Rusijos užsienio politikos prioritetų yra ES destabilizacija. ES ir jos vertybės (žmogaus teisės, žiniasklaidos laisvė, lygybė, įstatymų viršenybė) yra priešybė Eurazijos sąjungai, kurią nori sukurti V. Putinas. Didžiosios Britanijos pasitraukimas susilpnintų Bendriją kariniu ir ekonominiu požiūriu. Be to, šis įvykis taptų įkvepiančiu pavyzdžiu visiems Europos kraštutiniams dešiniesiems. Prancūzijos, Danijos, Švedijos ir kitų šalių nacionalistai jau dabar svarsto, kad jų valstybės surengdamos referendumus galėtų išsikovoti tokių pat išlygų kaip Didžioji Britanija.

Antroji priežastis – Rusijai taikomos sankcijos dėl veiksmų Rytų Ukrainoje. Anot G. Verhofstadto, britams išstojus iš ES, ekonominiai apribojimai greičiausiai būtų panaikinti, mat kai kurių ES šalių pozicija šiuo klausimu silpsta. Didžioji Britanija buvo viena ryžtingiausių sankcijų Rusijai skelbimo šalininkių.

G. Verhofstadtas nurodo ir trečią priežastį. V. Putinui būtų naudingas Didžiosios Britanijos pasitraukimas, nes ši šalis aktyviai palaiko Europos energetikos strategiją. Londonas remia ambicingus ES tikslus pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, stiprinti energetikos saugumą ir energijos vartojimo efektyvumą. Tuo metu Maskvai svarbu, kad ES šalys išliktų priklausomos nuo rusiškų gamtinių dujų ir naftos.

Gintarė Grigalavičiūtė