Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė naujausią demografinę statistinę informaciją apie šeimą: šeimos kūrimą, santuokas ir ištuokas, gimstamumą, kohabitaciją ir namų ūkius. Statistika paremta 2009 metų duomenimis.

Šeimos kūrimas
2009 m. susituokė 20,5 tūkst. porų, tai 3,5 tūkst. mažiau negu 2008 m. Santuokų skaičius 2002–2008 m. sparčiai didėjo, tačiau pernai sumažėjo. 2002–2008 m. 1000 gyventojų teko 4,7–7,2 santuokos, 2009 m. – 6,2.

Santuokos ir ištuokos
Dauguma susituokusiųjų tuokėsi pirmą kartą. 2009 m. pirmą kartą vedę vyrai sudarė 78,1 procento visų vedusiųjų, pirmą kartą ištekėjusios moterys – 79,9 proc. visų ištekėjusiųjų (2005 m. – atitinkamai 76,8 ir 79,1 proc.). Pakartotinai tuokėsi apie penktadalis vyrų ir moterų (2009 m. – 21,9% vyrų ir 20,1% moterų).
Šeimą linkstama kurti sulaukus kiek vyresnio amžiaus. 2009 m. vidutinis pirmą

kartą vedusių vyrų amžius buvo 28 (2005 m. – 27 metai), pirmą kartą ištekėjusių moterų – 26,2 metų (2005 m. – 24,9 metai).
Mažėjo santuokų, kuriose bent vienas sutuoktinių buvo nepilnametis (iki 18 metų amžiaus). 2009 m. vedė 7 nepilnamečiai vaikinai (2005 m. – 14), ištekėjusių nepilnamečių merginų buvo gerokai daugiau – 115 (2005 m. – 198).
2009 m. dauguma (14,1 tūkst., arba 68,8%) porų susituokė vyrams esant vyresniems už moteris, penktadalis (20,2%) – moterims esant vyresnėms už vyrus ir daugiau negu dešimtadalis susituokusiųjų buvo vienmečiai (11%). Dažniausiai tuoktasi vyrams esant vyresniems už moteris 3–5 (4,7 tūkst. porų) ir 1–2 metais (4,7 tūkst. porų).

Santuokų su užsienio piliečiais daugėjo. 2009 m. įregistruota 3,3 tūkst. santuokų su užsienio piliečiais (16% visų santuokų), 2005 m. – 2,4 tūkst. (12,2%). Pernai 2,3 tūkst. mūsų šalies moterų ir beveik tūkstantis vyrų susituokė su užsieniečiais. Daugiausia (16,8%) mūsų šalies moterų susituokė su Vokietijos, 9,3 proc. – JAV, 9,2 – Rusijos, 5,9 proc. – Jungtinės Karalystės piliečiais.

Pagal santuokų skaičių 1000 gyventojų Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2008 m. daugiausia santuokų 1000 gyventojų teko Lietuvoje – 7,2, Rumunijoje – 7, Danijoje ir Lenkijoje – po 6,8, mažiausiai – Slovėnijoje – 3,1, Bulgarijoje – 3,6, Liuksemburge – 3,9, ir Vengrijoje – 4.

Gimstamumas
2009 m. gimė 36,7 tūkst. kūdikių, tai 1,6 tūkst. daugiau negu 2008 m. Paskutiniuosius penkerius metus gimstamumas didėjo. Gimusiųjų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 8,9 2005 m. iki 11 2009 m.

Daugumoje Lietuvos šeimų auga po vieną vaiką. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2009 m. buvo 1,55 (2005 m. – 1,27).
2009 m. pirmieji vaikai šeimoje sudarė pusę (50,8%) visų gimusiųjų, antrieji – apie trečdalį (35,2%), tretieji – dešimtadalį (9,5%), ketvirtieji ir paskesnieji – 4,5 procento. Trečiais ir paskesniais šeimoje gimusių vaikų dalis sumažėjo nuo 16,7 proc. 2005 m. iki 14 procentų 2009 m.

Vis vyresnės moterys gimdo pirmąjį kartą. Vidutinis gimdančių pirmąjį savo vaiką gimdyvių amžius 2009 m. buvo 25,5 metai (2005 m. – 24,9 metai).
Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2009 m. Europos Sąjungos valstybėse narėse 1000 gyventojų teko vidutiniškai 10,8 gimusiojo, tai yra mažiau negu Lietuvoje (11). Daugiausia gimusiųjų 1000 gyventojų teko Airijoje (16,8), Prancūzijoje (12,9) ir Jungtinėje Karalystėje (12,7), mažiausiai – Vokietijoje (7,9), Italijoje, Austrijoje ir Portugalijoje (po 9,2).
Didžiausias suminis gimstamumo rodiklis 2008 m. buvo Airijoje (2,1), Prancūzijoje (2), Jungtinėje Karalystėje (1,91), Danijoje (1,89), Suomijoje (1,85), mažiausias – Slovakijoje (1,32), Vengrijoje (1,35), Rumunijoje (1,36).

Ištuokos
2009 m. buvo įregistruota apie 9,3 tūkst. ištuokų, tai tūkstančiu mažiau negu 2008 m. Ištuokų skaičius 1000 gyventojų sumažėjo nuo 3,3 2005 m. iki 2,8 2009 m.
2009 m. 100 santuokų teko 45 ištuokos. Santuokų ir ištuokų santykį parodo ir suminis ištuokų rodiklis, skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusios santuokos trukmę. Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks.

Beveik 60 proc. 2009 m. išsituokusių porų turėjo bendrų vaikų. Per paskutiniuosius penkerius metus po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 46,4 tūkst. vaikų.
Europos Sąjungoje daugiausia ištuokų 1000 gyventojų 2008 m. teko Lietuvoje (3,1), Čekijoje (3), Belgijoje (2,8), mažiausiai – Italijoje (0,9) ir Slovėnijoje (1,1).

Kohabitacija (gyvenimas kartu nesusituokus)
Gausėja kartu gyvenančių nesusituokusių porų. 2009 m. santuokos neįregistravusiems tėvams gimė 10,3 tūkst. kūdikių (2005 m. – 8,7 tūkst.). Pernai dauguma (apie 70,8%) vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, buvo įregistruoti pagal abiejų tėvų pareiškimą.

Europos Sąjungos valstybės narės pagal vaikų, gimusių santuokos neįregistravusiems tėvams, skaičių labai skiriasi. 2008 m. ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59%), Švedijoje (54,7%), Slovėnijoje (po 52,8%) ir Prancūzijoje (52,6%), o Graikijoje ir Kipre ne santuokoje gimusieji sudarė atitinkamai 5,6 ir 8,9 proc.

Gyventojų sudėtis pagal santuokinį statusą
Tuokiantis vis vyresnio amžiaus žmonėms, keičiasi gyventojų sudėtis pagal santuokinį statusą. Daugėja asmenų, niekada negyvenusių santuokoje ar išsituokusių, o vedusiųjų ir ištekėjusiųjų – mažėja. Našlių skaičius beveik nekinta.

Namų ūkiai
2009 m. Lietuvoje buvo 1 380 tūkst. namų ūkių. Vidutinis namų ūkio dydis – 2,4 asmens. Daugiau nei pusė (55%) namų ūkių buvo be vaikų, su vienu vaiku – 22 proc., su 2 vaikais – 17, su 3 ir daugiau vaikų – 6 procentai.