Labai esu nusivylusi valdžios kuriamais įstatymais sau ir didžiųjų Lietuvos kapitalistų gerovei. Noriu kalbėti tik viena tema – dėl kaimų naikinimo ir turiu omenyje ne emigraciją. Baisiausias scenarijus, kad išvykę, kaip mes tikėjomės, nebeplanuoja sugrįžti ir atgaivinti savo tėviškės kaimų, kurdami sau gerovę gimtinėje. Statydami naujus namus, verčiant senas tėvų, senelių lūšnas, užkaltais langais. Lig šiol aš tikėjau ir vyliausi, kad Lietuva dar išliks, nes sugrįš tie, kurie bėgo ieškoti sotesnio kasnio.

O kas dabar vyksta? Ogi viskas daroma, kad žmonės nebegrįžtų, o kurie dar neišvyko, jie skatinami įvairiais įstatymais palikti savo gimtinę, kas dar dirba čia už maistą ir mokesčius, ir kurie ateityje turėtų išlaikyti pensininkus.

Didėja skaičius planuojančių ieškoti geresnių sąlygų svečiose šalyse... Kasdien Lietuva tuštėja... Aš noriu kalbėti tik apie vieną iš daugelio priežasčių nesugrįžti išvykusiems, kuri yra dabar jiems aktuali. Esu kalbėjusi su daugeliu emigrantų, nes dirbu toje srityje, kur galiu pakalbinti sugrįžusius aplankyti artimųjų.

Taigi, jei prieš kelerius metus emigrantai, dažniausiai iš provincijos miestelių ir kaimų, pripažino, kad jie išvyko laikinai dirbti, griš po kelerių metų ir įsikurs gražiuose namuose tėviškėje, nes jie Lietuvoje neturi galimybių susitaupyti statyboms... Daug kas kalbėjo, kokia graži Lietuvos gamta, niekur tokios nerasi, na ir žmonės visada tau padės. Viena jauna šeima, emigravusi seniai į Jungtinę Karalystę, prieš ketverius metus paklausta, ar sugriš, su tokiu džiaugsmu atsakė, kad sugriš – čia draugai, tėvai, ežerai, gamta... Sako taupomės, statysime teviškėje namą. Aišku, čia viskas brangu (buvo litai dar), bet visi kažką mokame patys daryti.Tėvai kadaise statė sau namą ir visa giminė padėjo – kvietė talkas. Buvo smagu giminėms susirinkti ir padėti saviems...

Susitikau ir šią vasarą su ta šeimynėle. Klausiu, na kaip? Turbūt jau projektus turite, o gal jau ir pradėjote statybas? Ir kad jūs būtumėte matę jų veidus. Aš iš karto supratau, kad uždaviau skaudų klausimą. Jie vienas per kitą su didele širdgėla atskleidė, kad jų visos svajonės sudužo, kad jie nebegrįš į Lietuvą...

O kas gi atsitiko, klausiu?

Pasirodo, ten visas kaimas ištuštėjęs, beliko kelios lūšnos, kur dar gyvena kelios senolės... Kitų trobų langai užkalti... Na bendraujame, sako, mes tarpusavyje vaikystės draugai, kurie esame išvykę. Anksčiau nebuvo kalbos, kad nesugrįšim, o dabar, kai viskas taip pabrango, ir atsirado tiek Lietuvoje reikalavimų ir naujų taisyklių, niekas nebenori pradėti statybų, gaivinti kaimą...

Mano kalbintas Mindaugas ir jo vaikystės draugai iš kaimo dirba statybose, moka viską pasidaryti savo jėgomis. Todėl keletą metų jie daug malonumo turėjo susitikę su savo tėvynainiais džiaugtis, kaip jie sugrižę statys sau namus, kaip moka, kas kam padės... Kaip prikels savo kaimą naujam gyvenimui... Kaip džiaugsis, kai ir vėl galės eit visi žvejoti ir grybauti...Valgyti savo užaugintas daržoves... Klausiu, kodėl nieks nebenori grižt? Grįžt visi noretų ir jau turi pasitaupę statybų pradžiai. Bet nieks negalvojo, kad valdžia įves reikalavimus projektuoti brangiai kainuojančią statybą. Kas sugalvojo, kad kaimui būtina statyti A+++ klasės namus, kurių statyba perpus brangesne. Juk Lietuvoje pabrango viskas per tą laiką kelis kartus, tuo pačiu ir statybinės medžiagos. O reikalavimai visokius pasyvius namus statyti, kurių statyba kelis kartus brangesnė!

Be to, didžiulius pinigus reiks sumokėti visokiems papildomiems žmonėms, kurie tikrins, prižiūrės tavo statybą... O ir architektai kainas sukėlė kelis kartus. Kas buvo litais, dabar eurais toks skaičius, bet padaugintas iš dviejų... ( p. Avulio citata vakarykstej spaudoje: ,,Pagal oficialią statistiką, per dvejus metus darbo užmokesčio kaštai statybų sektoriuje padidėjo 22 proc., statybos kaštai 7 proc., o kainos – 10 proc.“)

Nebeuždirbam tiek, sako Mindaugas, kad susitaupytume tokiems brangiems namams. O be to, visi skaičiuoja, kad investicija minusinė. Pastatysi žinodamas, kad tavo statinio rinkoje vertė gal tik ketvirtis išleistų pinigų. Sakau, ir čia žmonės verčiasi, turi verslus, kažką sugalvoja... O Mindaugas sako: „Jo, turi verslus... Statybinių medžiagų gamyklas net stato, visi pirks statybai medžiagų perpus didesnius kiekius. Jei anksciau užtekdavo pašildyti namą 15 cm polistirolu, tai naujas reikalavimas A+ klasėms namams dvigubai tiek panaudoti. O stogui šildyti – pusę metro šiltinimo medžiagų. O visa kita... Taip, gerus įstatymus priėmė prekiautojams statybinėmis medžiagomis“.

Po to taip įdėmiai pasižiūrėjo man į akis, klausia: „Tai kas ten valdžioje turi verslus švogerių vardu, kad kuria tokius istatymus?“.

Na, tikrai gaila, kad nieks nepagalvojo prieš išleisdami įstatymus, kokios pasekmės. Juk nesame pasaulyje turtingiausia šalis su didžiausiais atlyginimais. O norime pasirodyti Europoje – mes pirmi A+++ klasės namus statom! Na, aišku, kuo daugiau girtis? Pirmi savižudybėmis, pirmi – pagal odekolono suvartojimą, pirmi pagal skyrybų skaičių.Ar nebūsime pirmi pagal „numirusių“ kaimų skaičių?

DELFI skaitytojo laiškas