„Į Lietuvą atostogų grįžę emigrantai gal ir sukelia kaimynų pavydą. Užtenka išskirtingesnio drabužio ar naujausio telefono. Tačiau, jei atvirai, gyvename mes čia kaip čigonai, po kelias šeimas viename name. Kiti net po du ar tris vienam kambary. Alytuje turiu butą, o čia, kaip kokia kampininkė, jau penkti metai“, – guodėsi „Infozonai“ į šešetą dešimtį įpusėjusi Janina.

Tokių, kaip Janina, Londone ne vienas ir ne du. Dažni persikraustymai, nesutarimai su „bendragyventiniais“ (taip turbūt galima vadinti viename name ar bute apsigyvenusius svetimuosius), nesaugi aplinka ne tik gatvėje, bet ir namais vadinamuose būstuose. Ir,žinoma, nuomos kainos, kurios pastaruoju metu vėl ėmė augti.

Kainos kyla
„Praeitais metais vieno miegamojo buto nuomos kaina buvo 270 svarų per savaitę, šiais metais apie 290–300. Taigi, galima sakyti, išaugo 10 proc. Paprastai būsto kainos auga kiekvienais metais po maždaug tiek pat, kiek išauga kainų indeksas“, – sako nekilnojamojo turto agentūros „Zoneresidential“ direktorius Darius Paškauskas.

Oficialus kainų indeksas šių metų gegužę buvo 3,5 proc.
Tinklalapis „Findaproperty.com“ skelbia, kad per keletą pastarųjų mėnesių nuomos kainos vidutiniškai padidėjo 25–35 svarais per mėnesį.
D. Paškausko nuomone, kiek didesnis kainų augimas šiuo metu gali būti todėl, kad prasidėjus krizei būsto kainos buvo gerokai smuktelėjusios, o dabar sugrįžta į prieškrizinį lygį.

Beje, pigesnio būsto nuomos kainos Londone dar gali kilti. Priežasčių keletas. Viena jų – tai, kad ekonomika atsigauna vangiai, statoma mažiau būstų, be to, bankai nebedalina taip lengvai paskolų nuosavam būstui įsigyti. Tad nuomininkų vis daugėja. Mažiau statoma ir namų, skirtų nuomojimui. Be to, nekilnojamojo turto rinkos analitikai spėja, kad būsto nuomos kainas padidinti gali ir iki 28 proc. išaugęs investicijų pelno mokestis (angl. Capital Gain Tax CGT).

Pigesnių būstų kainas išauginti gali ir tai, kad vyriausybė nustatė maksimalią būsto pašalpos ribą. Tad šeimos, kurios gaudavo didelę būsto pašalpą ir galėjo gyventi brangiuose butuose, privalės išsikelti. Tai kėlė daugelio susierzinimą, bet kita vertus, jei visos brangiuose butuose gyvenusios pašalpinės šeimos turės kraustytis į pigesnius, pastarųjų nuoma neišvengiamai augs. Tai padidins jau ir dabar jaučiamą prarają tarp pigaus ir brangaus būsto pasiūlos-paklausos santykio. Užtenka gana paviršutiniško žvilgsnio į agentūrų pasiūlymus, kad pastebėtum, jog pusbrangių ir brangių butų pasirinkimas yra platus, o būstų, kuriuos gali išsinuomoti mažesnes nei vidutines pajamas turinti šeima, labai trūksta ir jie išgraibomi tiesiog akyse.

Būsto pardavimu ir nuoma besiverčiantis D. Paškauskas sako pastebėjęs, kad pasiūlos ir kainos požiūriu geriausias laikas nuomotis yra rudenį ir pavasarį. „Nuo antros pusės spalio iki Naujų metų ir nuo kovo antros pusės iki gegužės pradžios kainos būna nukritusios. Tuo metu nėra daug besikraustančių, nėra didelės paklausos rinkoje atsiradusiems butams, todėl savininkai sumažina kainas.“

Gyvena susigrūdę
Londone gyvenantys lietuviai nepajėgdami išsinuomoti atskiro buto ar namo įsigudrino verstis išsinuomoto būsto pernuomavimu.
„Tradicija gyventi keturiems vieno miegamojo bute lietuvių sąmonėje yra giliai įsišaknijusi“, – sako D. Paškauskas. Jis teigia, jog pažįsta žmonių, kurie atvykę į Londoną prieš penketą ar daugiau metų ir iki šiolei aštuoniese gyvena 3 miegamųjų name.

Išsinuomotą būstą pernuomoti kitam galima, jei sutartyje nėra punkto, kuris draudžia tai daryti. Tačiau nusprendus pernuomoti būstą, nesvarbu, visą ar jo dalį, apie tai būtina pranešti namo savininkui. D. Paškauskas sako, jog dauguma savininkų bei agentūrų žino apie tokią veiklą ir į sutartį įtraukia sąlygą, kad negalima pernuomoti. Kitu atveju nuomos sutartis bus laikoma sulaužyta ir pasekmės gana nemalonios.“ Jeigu sutartus sulaužyta, nuomininkas gali neatgauti depozito.

Be to, būsto amortizacija, jei jame gyvena dvigubai daugiau žmonių nei numatyta sutartyje, yra daug didesnė ir savininkas gali paprašyti kompensuoti nuostolius. Jei, pavyzdžiui, jis 3 lietuviams išnuomavo namą, kurį jie pernuomavo 10 lietuvių. Kaimynai gali pasiskųsti dėl įvairių priežasčių – triukšmo, šiukšlių ir panašiai. Konsulas gavęs skundą dėl pažeidimų gali savininkui uždėti baudą ir tada jis tą baudą perkels tam lietuviai, kuris pažeidė sutartį“, – aiškina D. Paškauskas.

- O kokios problemos gali kilti tam, kuris apsigyvena nelegaliai pernuomotame kambary?
- Kiek problemų turi tas, kuris pernuomoja kambarius, lygiai tiek jų tenka ir tam, kas tokiu būdu išsinuomoja, – sako D. Paškauskas.
Didžiausias pavojus tas, kad būsto savininkas, sužinojęs apie nelegalų kambarių pernuomavimą, gali pareikalauti nedelsiant išsikraustyti. Tačiau praktika rodo, kad tokie atvejai reti, nes įrodyti, kad kambariai pernuomojami, nėra paprasta. Nebent to būsto gyventojais skųstųsi kaimynai ar kas nors iš jų turėtų reikalų su policija.
Išsinuomojant kambarį ne tiesiogiai iš savininko ar savininkui atstovaujančios agentūros Darius pataria pasitikrinti, ar kambarį išnuomojantis asmuo gali tą daryti.
„Kitu atveju iškilus problemoms jūs neturėsite jokių teisių“, – sako „Zoneresidential“ direktorius.

Pernuomavimas pelningas
Dauguma lietuvių būsto pernuomavimu užsiima vien dėl to, kad išnuomavus visus namo kambarius ,kaip atskirus miegamuosius, kiekvienam mokėti tenka mažiau. Tačiau yra tokių, kurie iš nelegalaus būsto pernuomavimo gana pakenčiamai verčiasi.

Ypač pelninga yra pernuomoti socialinį šeimai ar asmeniui savivaldybės suteiktą būstą. Tiesa, socialinio būsto pernuomotojai yra ne lietuviai, o daugiausia etninės mažumos. Lietuviai šioje situacijoje yra klientai, išsinuomojantys būstą iš nelegalių nuomotojų. Namą ar butą nuomojantis asmuo dažnai būna tikras, kad nuomoja jį iš būsto savininko, nors iš tikrųjų namas ar butas priklauso savivaldybei. Nemažai imigrantų gyvena tokiuose pernuomotuose būstuose nė nenutuokdami, kad gyvena nelegaliai.

Vien Londone praeitais metais savivaldybės atsiėmė iš nelegalių nuomininkų 560 būstų. Ekspertų teigimu, maždaug 5 proc. Londono socialinių būstų yra neteisėtai pernuomoti.
Tuo tarpu poreikis socialiniam būstui auga. Nacionalinė aprūpinimo būstu federacija spėja, kad 2011 m. socialinio būsto laukiančiųjų sąrašas pasieks 2 mln. skaičių.

Apvogė kitą dieną
Į naujai išsinuomotą būstą Dagenhame šių metų pradžioje persikraustęs Ramūnas sako, jog jau kitą dieną po persikraustymo jiedu su drauge buvo apvogti.
„Dagenhamas garsus dėl vagysčių, aš pats asmeniškai pažįstu 6 žmones, kurie čia gyvena ir buvo apvogti. Kai kurie ne po vieną kartą. Šiame rajone daug narkomanų, todėl reikia labai saugotis“, – sako Ramūnas.

Jis pasakoja, kad jo išsinuomotame name vagys apsilankė iš ryto, maždaug tarp 7–8 valandos. Jie pasisavino tai, kas buvo netoli durų – Ramūno draugės rankinę su pinigais ir dokumentais bei nugvelbė automobilio raktelius ir nuvarė kieme stovėjusią Ramūno mašiną. Į namą nebuvo įsilaužta ir Ramūnas įtaria, kad vagys, matyt, turėjo raktą – gal gavo iš čia prieš tai būstą nuomavusių gyventojų.

„Mes nepagalvojome, kad reikėtų spyną pakeisti, buvome dar net daiktų neišpakavę. Mano draugė buvo namuose, antrame aukšte, tai gal jie išgirdo, kad kažkas yra ir pagriebė tik tai, kas buvo po ranka“.
Apie vagystę jis pranešė policijai, kuri vėliau mašiną rado pastatytą neleistinoj vietoj su svetimais numeriais. Pagal kėbulo numerį nustatę, kad ta mašina Ramūno, policininkai ją jam grąžino.

„Vagys čia labai įžūlūs. Vienas mano pažįstamas irgi Dagenhame gyvena, pasakojo, kad naktį per langą įlipo ir ėmė kraustyti stalčius. Jis pabudo, bet vagys buvo dviese, susirinko piniginę, telefonus ir atgal pro langą. Jie nieko nebijo”, – pasakoja Ramūnas.

Saugumo klausimai dar aktualesni, kai viename būste gyvena daug svetimų žmonių. Pasitaiko ne tik pykčių, nesutarimų, apkalbų, bet ir smurto bei daiktų, pinigų, dokumentų ar asmeninių duomenų vagysčių.
Nuomojantis kambarį patartina susitikti su visais namo ar buto gyventojais, pasikalbėti ir aptarti visus asmeninio saugumo aspektus. Jei nors vienas žmogus kelia įtarimą – į tokį būstą geriau nesikelti.

Zita Čepaitė