Grįžtančių emigrantų bedarbio pašalpos nelaukia - Anglija.lt
 

Grįžtančių emigrantų bedarbio pašalpos nelaukia 

Specialistai sako, kad grįžtantys emigrantai bedarbio pašalpų gali tikėtis tik tada, jei užsienyje dirbo legaliai. Jas dažniausiai moka šalis, kurioje dirbta, o ne Lietuva.

Aštuonerius metus Didžiojoje Britanijoje gyvenęs ir dirbęs Dalius Šapoka su kūdikio besilaukiančia žmona, taip pat lietuve, į tėvynę grįžo prieš keletą mėnesių.

Pasiėmusi paskolą ir pridėjusi užsienyje uždirbtus pinigus pora įsigijo butą sostinėje. Jauna šeima tikina dar turinti šiek tiek santaupų juodai dienai, tačiau esą labiausiai liūdina, kad tėvynėje nėra darbo.

„Aš buvau nuėjęs į darbo biržą, pasikalbėjau su administratore, pasižiūrėjau skelbimus internete, buvau nuėjęs į keletą leidyklų. Prieš išvažiuodamas į Angliją dirbau kaip dizaineris iliustratorius, bet per aštuonetą metų šioje srityje nesivysčiau ir mano sugėbėjimai yra pasenę“, – aiškino D. Šapoka.

Legaliai užsienyje dirbusi jo žmona Loreta teigia beveik metus gausianti motinystės pašalpą iš Didžiosios Britanijos.

Tuo metu pašalpą Lietuvoje, anot Darbo biržos atstovės Monikos Vyšniauskienės, užsienyje dirbę žmonės „gali gauti tik tuo atveju, jei grįžę į gimtinę oficialiai įsidarbina bent vienai dienai“.

Anot jos, kitu atveju grįžusieji „gali kreiptis į užsienio šalies teritorinę darbo biržą ir ten registruotis. Jeigu pagal įstatymą darbo stažas bus tinkamas ir visi kiti reikalavimai atitiks, toje šalyje gali būti paskirta draudimo nuo nedarbo išmoka“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Mariana Žiukienė savo ruožtu nurodo, jog į nedarbo draudimo išmoką gali pretenduoti tik tie bedarbiai, kurie turi bent minimalų darbo stažą.

„Jeigu per tuos 36 mėnesius jis neturės 12 mėnesių darbo stažo ar nebus įmanoma sumuoti kitoje valstybėje įgyto stažo, jis išmokos negaus“, – aiškina ji.

Pareigūnai neslepia, kad dauguma legaliai užsienyje dirbusių lietuvių mieliau renkasi didesnes užsienio valstybių pašalpas.

Nelegaliai užsienyje dirbusiems Lietuvos piliečiams bedarbio pašalpa nemokama.

„Taip, galima kreiptis į teritorinę darbo biržą, jis bus užregistruotas ir su juo bus dirbama, kaip ir su kiekvienu mums labai svarbiu klientu. Tačiau jis neįgyja teisės į išmoką“, – sako M. Vyšniauskienė.

D. Šapoka tvirtina jokių pašalpų nei Lietuvoje, nei Didžiojoje Britanijoje neprašysiantis ir ieškosiantis darbo.

Darbo biržos neturi duomenų, kiek tarp darbo ieškančiųjų yra iš užsienio grįžę lietuviai. Mėnesio pradžioje darbo neturėjo per 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, arba beveik 6 proc. visų šalies dirbančiųjų.

Prognozuojama, kad metų pabaigoje nedarbo lygis pasieks 8-10 proc.

Lina Laurinaitytė, Lrt.lt

Specialistai sako, kad grįžtantys emigrantai bedarbio pašalpų gali tikėtis tik tada, jei užsienyje dirbo legaliai. Jas dažniausiai moka šalis, kurioje dirbta, o ne Lietuva.

Aštuonerius metus Didžiojoje Britanijoje gyvenęs ir dirbęs Dalius Šapoka su kūdikio besilaukiančia žmona, taip pat lietuve, į tėvynę grįžo prieš keletą mėnesių.

Pasiėmusi paskolą ir pridėjusi užsienyje uždirbtus pinigus pora įsigijo butą sostinėje. Jauna šeima tikina dar turinti šiek tiek santaupų juodai dienai, tačiau esą labiausiai liūdina, kad tėvynėje nėra darbo.

„Aš buvau nuėjęs į darbo biržą, pasikalbėjau su administratore, pasižiūrėjau skelbimus internete, buvau nuėjęs į keletą leidyklų. Prieš išvažiuodamas į Angliją dirbau kaip dizaineris iliustratorius, bet per aštuonetą metų šioje srityje nesivysčiau ir mano sugėbėjimai yra pasenę“, – aiškino D. Šapoka.

Legaliai užsienyje dirbusi jo žmona Loreta teigia beveik metus gausianti motinystės pašalpą iš Didžiosios Britanijos.

Tuo metu pašalpą Lietuvoje, anot Darbo biržos atstovės Monikos Vyšniauskienės, užsienyje dirbę žmonės „gali gauti tik tuo atveju, jei grįžę į gimtinę oficialiai įsidarbina bent vienai dienai“.

Anot jos, kitu atveju grįžusieji „gali kreiptis į užsienio šalies teritorinę darbo biržą ir ten registruotis. Jeigu pagal įstatymą darbo stažas bus tinkamas ir visi kiti reikalavimai atitiks, toje šalyje gali būti paskirta draudimo nuo nedarbo išmoka“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Mariana Žiukienė savo ruožtu nurodo, jog į nedarbo draudimo išmoką gali pretenduoti tik tie bedarbiai, kurie turi bent minimalų darbo stažą.

„Jeigu per tuos 36 mėnesius jis neturės 12 mėnesių darbo stažo ar nebus įmanoma sumuoti kitoje valstybėje įgyto stažo, jis išmokos negaus“, – aiškina ji.

Pareigūnai neslepia, kad dauguma legaliai užsienyje dirbusių lietuvių mieliau renkasi didesnes užsienio valstybių pašalpas.

Nelegaliai užsienyje dirbusiems Lietuvos piliečiams bedarbio pašalpa nemokama.

„Taip, galima kreiptis į teritorinę darbo biržą, jis bus užregistruotas ir su juo bus dirbama, kaip ir su kiekvienu mums labai svarbiu klientu. Tačiau jis neįgyja teisės į išmoką“, – sako M. Vyšniauskienė.

D. Šapoka tvirtina jokių pašalpų nei Lietuvoje, nei Didžiojoje Britanijoje neprašysiantis ir ieškosiantis darbo.

Darbo biržos neturi duomenų, kiek tarp darbo ieškančiųjų yra iš užsienio grįžę lietuviai. Mėnesio pradžioje darbo neturėjo per 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, arba beveik 6 proc. visų šalies dirbančiųjų.

Prognozuojama, kad metų pabaigoje nedarbo lygis pasieks 8-10 proc.

Lina Laurinaitytė, Lrt.lt

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: