Stiprus akcentas, skurdus žodynas, pasimetimas - o kas yra klumpės? Tai tik keletas sunkumų, su kuriais susiduria iš emigracijos grįžę ir mokyklą pradėję lankyti pradinukai.
Mokytojams kyla nauji iššūkiai - rasti būdų, kaip vaikus mokyti. Dalis užsienyje apsigyvenusių lietuvių renkasi nuotolinį mokymą. Pamoką klasėje keičia bendravimas internetu.
Grįžusiems iš užsienio vaikams ir jų tėvams tenka stengtis kur kas daugiau, kad mokykloje jiems sektųsi taip pat, kaip bendraamžiams.
Šiaulių Ragainės progimnazijos pradinių klasių mokytojos metodininkės Neringos Viktoravičienės klasėje šiemet pirmą kartą tiek daug iš emigracijos grįžusių vaikų.
Pedagogė atskleidžia susidurianti su iki tol nebūtais sunkumais - kalbos barjeru, ugdymo sistemų skirtumais.
Vaikai kalba su akcentu, jų skurdus žodynas, nesupranta perkeltinių žodžių reikšmių. Užsienio kalbos žodžiai vis įsiterpia į kalbą, kai primirštamas lietuviškas.
Vaikams būna sudėtinga lietuviškai įvardinti medžių pavadinimus – žino juos tik užsienio kalba. Mokytojai tenka rodyti medžio lapą, aiškinti lietuvišką pavadinimą.
Mokosi vieni iš kitų
Nespėję priprasti prie naujos aplinkos, kalbos buvusių emigrantų vaikai psichologiškai labiau sudirgę, susierzinę, jaučia diskomfortą. N. Viktoravičienė pažymi, jog aukštesnėse klasėse vaikams iškyla sunkumų, kai tėvai vaiką pasiima kuriam laikui į užsienio šalį, po pusmečio vėl sugrąžina.
Yra buvę, kai nuotoliniu būdu moksleivis užduotis sprendė gerai, tačiau grįžus į mokyklą jo žinios neatitiko tos klasės lygio. Teko mokinį grąžinti viena klase žemiau. Vaikui tai – dvigubas stresas.
Pradinių klasių mokytoja atkreipia dėmesį, jog Lietuvos priešmokyklinio ugdymo įstaigos geriau nei užsienyje išlavina vaiko motoriką, rankas. Atėjusieji turi sunkumų piešti, spalvinti.
„Man atrodo, užsienyje nekreipiama dėmesio į darbo kokybę. Mes reikalaujame, kad atlikdamas darbą vaikas jį padarytų gerai, o ten svarbu – padariau, o kaip – nesvarbu“, – pažymi N. Viktoravičienė.
Bendraudama su iš užsienio grįžusiais vaikais mokytoja įžvelgia ir teigiamų aspektų: jie bendraklasius moko svetimos kalbos, papasakoja apie kitą šalį. Ji pati norėtų pasinaudoti Norvegijos ugdymo patirtimi – dažniau pamokas vesti lauke.
„Džiugu, kad tėvai sugrįžta į savo tėvynę. Anksčiau daugiau išvažiuodavo, negu sugrįždavo. Šiais mokslo metais neišvažiavo nė vienas – kiek pavasarį užsiregistravo, tiek atėjo rugsėjo pirmąją“, – džiaugėsi N. Viktoravičienė.
Nuotolinis mokymas – emigrantams
Naudodamiesi kompiuterinėmis technologijomis ir internetu užsienyje gyvenantys vaikai iš viso pasaulio turi galimybę mokytis lietuviškai virtualiose pamokose.
Lietuvoje šiuo metu yra penkios ugdymo įstaigos, organizuojančios nuotolinį mokymą. Viena pirmųjų, nuo 2011 metų, nuotolinio mokymo paslaugą 1-8 klasių mokiniams ėmė teikti Šiaulių „Sandoros“ progimnazija.
Pirmaisiais metais nuotoliniu būdu mokėsi 17 vaikų, šiemet – 158. Lietuvos piliečiams mokslas nuotoliniu būdu yra nemokamas.
Didžioji dalis mokinių yra emigravusių tėvų vaikai, vos 5 nuotoliniu būdu mokosi dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, po pasaulį daug keliaujantis sportininkas, vaikai, kurių tėvai prieštarauja, kad jie lankytų mokyklą dėl religinių įsitikinimų. Tokiais atvejais nuotoliniam mokymui turi būti suteiktas Vaikų teisių apsaugos tarnybos leidimas.
„Nevyniojant į vatą – jeigu yra galimybė eiti į mokyklą, geriau lankyti mokyklą. Gyvas kontaktas, socializacija labai reikalingi. Jeigu tam tikros priežastys neleidžia, tuomet geriau mokytis nuotoliniu būdu, užuot visai nesimokius“, – įsitikinęs „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.
Per atstumą mokosi mokiniai beveik iš visų Europos Sąjungos šalių, Skandinavijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Brazilijos, Australijos.
Parengta pagal "Šiaulių kraštas" informaciją
Komentarai
straipsnis matai rodo.ir dar sykį.Ne Lietuva kalta,o tie parazitai kurie parazitine sistema ją valdo.Tvarką galime tik mes patys pasidaryt,už mus niekas jos nepadarys.Ar suprantama?Matyt kad ne.Bet juk tai elementaru.Nereikia bijoti.
Šis straipsnis tik dar sykį parodo kad Lietuvos vaikai Lietuvai nereikalingi ."mokytoja susiduria su sunkumais" vietoi to kad kviestų vaikučius ir tėvelius grysti i tėvyne sudare spec programas kaip adaptuotis savo gimtoje šalyje.kodel kitos užsienio salys priima vaikučius i mokyklas ir mokytojos cia "susiduria su kur kas didesnėmis "problemomis nei parodyti medžio lapą...nes kai kurie lietuvaičiai atvyksta išvis nemokedami nei žodžio svetima kalba.bet su pagalba viskas įmanoma . Gėda skaityti.potekste "negryskit Lietuvos vaikai nes mokytojai bus per daug darbo "...