Naujosios britų vyriausybės biudžeto naujienos: Pridėtinės vertės mokestis – 20 proc., neapmokestinamas pajamų minimumas – 7,475 svarų, konsulinis mokestis – įšaldytas. Pašalpos – apkarpytos.

Birželio 22 d. Britanijos vyriausybė pristatė patikslintą šių metų biudžetą. Vyriausybės tikslas – sutaupyti kuo daugiau pinigų ir sumažinti valstybės skolą, už kurią vien palūkanoms sumokėti per metus išleidžiama apie 60 milijardų svarų. Naujasis vyriausybės kancleris, atsakingas už šalies biudžetą, George’as Osbornas pabrėžė, kad JK biudžeto deficitas yra pats didžiausias Europoje, išskyrus Airiją. Jis teigė, kad šis biudžetas „kietas, bet sąžiningas“ ir kad turtingesnieji mokės daugiau.

Kad naujoji vyriausybė pradės taupymo ir išlaidų mažinimo vajų, girdėjome jau prieš rinkimus. Tada buvo teigiama, kad daugiausia bus taupoma iš vidinių rezervų ir atsisakant bereikalingo lėšų švaistymo. Pristatydama biudžetą britų vyriausybė atskleidė, kaip atrodys tie taupymo planai. Tai išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas.

Biudžeto saldainiukai
Tačiau yra ir keletas gerų naujienų. Pirma, neapmokestinamas pajamų minimumas bus padidintas vienu tūkstančiu svarų ir sieks 7,475 svarų ribą. Tai reiškia, kad maždaug 1 milijonui mažiausias pajamas gaunančių žmonių nebereikės mokėti mokesčių. Kiti dirbantieji, kurių pajamos yra vidutinės, irgi išloš – mokestis sumažės 150 svarų per metus. Tačiau tai nebus taikoma daug uždirbantiems asmenims.

Antroji gera naujiena – savivaldos mokesčio (angl. Council tax) įšaldymas metams. Skaičiuojama, kad kiekviena šeima, mokanti šį mokestį, galės sutaupyti vidutiniškai porą šimtų svarų per metus.
Tai vadinamieji biudžeto saldainiukai. Visa kita – kartūs vaisiai.

Mokesčiai augs
Šį biudžetą anglų komentatoriai ir žurnalistai jau praminė „krauju pasruvusiu“ arba „žiauriuoju“ biudžetu, negailestingai smogsiančiu visiems gyventojams. Tokių griežtų diržų veržimo priemonių JK vyriausybė nebuvo ėmusis nuo 1981 m., kai reikėjo grąžinti į vėžes pašlijusį šalies ūkį.

Pridėtinės vertės (angl. VAT) mokestis, kuris dabar yra 17,5 procentų, nuo kitų metų sausio mėn. bus padidintas iki 20 procentų. Tai reiškia, jog visi produktai ir paslaugos brangs 2,5 proc. ir, padidėjus VAT’ui, kiekvienos šeimos išlaidos vidutiniškai augs apie 400 svarų per metus. Vartotojų tinklalapio „Kelkoo“ duomenimis, vien šis mokestis 1 litro benzino kainą išaugintų 2,5 penso, o pinta alaus pabrangtų 7 pensais.

Išaugę mokesčiai užklups ir turtinguosius. Tiems, kas uždirba daugiau kaip 150 tūkst. svarų per metus, pajamų mokestis sieks 50 procentų, o tiems, kieno pajamos didesnės nei 20 tūkst. svarų per metus, 1 proc. padidės socialinio draudimo mokestis.
10 procentų (iki 28 proc.) išaugs ir kapitalo prieaugio mokestis, kuris šiuo metu yra 18 procentų.
Papildomi mokesčiai laukia ir bankų – valstybės pajamos iš bankų mokesčio turėtų siekti ne mažiau kaip 2 milijardus svarų per metus.

Išmokos ir pašalpos bus karpomos
Dabartinė vyriausybė užsimojo sukontroliuoti bemaž nevaldomą pašalpų ir išmokų sistemą.
Didžiuliai karpymai numatyti būsto nuomos pašalpų srityje, nes išlaidos per pastaruosius 10 metų išaugo nuo 14 iki 21 milijardo svarų per metus. Kai kurioms šeimoms šios pašalpos siekia net 104 tūkst. svarų per metus. Nustatytos būsto nuomos pašalpų lubos – ne daugiau kaip 400 svarų per savaitę.

Vaiko pašalpa bus įšaldyta trims metams. Šiuo metu ši pašalpa yra 20,30 £ per savaitę už pirmąjį vaiką ir 13,40 £ už kitus vaikus.
Daugiau nei 30 tūkst. svarų per metus uždirbančios šeimos nebeteks vaiko pašalpos, vaiko pinigų ir vienkartinių išmokų gimus vaikui, o šeimos, kurių bendros pajamos viršija 40 tūkst. svarų per metus, nebegaus ir vaiko pašalpos.

Nuo 2013 m. bus pradėtas peržiūrėti neįgalumo pašalpas gaunančių asmenų sąrašas ir taikomi griežtesni reikalavimai naujoms pašalpoms gauti.
Numatytas išmokų ir pašalpų apkarpymas valstybei padės sutaupyti 11 milijardų svarų. Šiuo metu valstybė pašalpoms ir išmokoms išleidžia 192 milijardus svarų.
Ekspertai teigia, kad apkarpius pašalpas ir išmokas, vidutinė šeima neteks maždaug 1 tūkst. svarų per metus.

Taupymo biudžete numatyta mažinti visų valstybės departamentų išlaidas – per keturis ateinančius metus jos bus sumažintos penktadaliu. Viešojo sektoriaus darbuotųjų, uždirbančių daugiau nei 18 tūkst. svarų per metus, atlyginimai bus įšaldyti, o jų pensijų įmokos padidės.

Prognozės santūriai optimistinės
Pristatydamas biudžetą, vyriausybės kancleris paskelbė ir šalies ekonomines prognozes ateinantiems penkeriems metams. Remdamasis nepriklausomos „Office and Budget Responsibility“ tarnybos duomenimis, jis pranešė, jog šiais metais tikimasi 1,2 proc. ekonomikos augimo. Kitais metais ekonomika turėtų augti 2,3 proc., 2013 m. – 2,9 proc. ir maždaug po 2,7 proc. 2014–15 metais.

Taip pat skaičiuojama, kad šiemet infliacija pasieks 2,7 proc., o vėliau neviršys nustatyto 2 proc. augimo limito.
Bedarbystė piką turėtų pasiekti dar šiais metais ir išaugti iki 8,1 procento, paskui kasmet ji turėtų mažėti ir iki 2015 nukristi iki 6,1 proc.

Tačiau vyriausybės kritikai teigia, kad paskelbti biudžeto taupymo planai ne tik privers gyventojus susiveržti diržus, bet ir sunkiai atsigaunančią šalies ekonomiką gali įstumti atgal į krizę.

Zita Čepaitė