Jaunimas įvairiose pasaulio šalyse vis vėliau išsikrausto iš tėvų namų, tuokiasi ir kuria savo šeimas. Tai lemia tiek didelis darbo nerandančių jaunų žmonių skaičius, tiek kintanti kultūra.
Šie žmonės įstringa keistoje pavadinimo dar neturinčioje gyvenimo stadijoje, kai dar nėra laikomi suaugusiais, bet toli gražu nebėra vaikai ar paaugliai.

Praėjusio amžiaus pabaigoje Jungtinių Valstijų politologė Diane Singerman analizavo egiptiečių visuomenę ir nustatė, kad daugelis jos tyrinėtų subjektų neišvengiamai susidurdavo su bendra, ypač sunkiai išsprendžiama problema: kaip susimokėti už vedybas. Šioje šalyje vestuvių kaštai apima ne tik prabangios puotos iškėlimą.

Būsimieji jaunikiai, norintys, kad juos laikytų dėmesio vertais partneriais, ir jų šeimos turi sukaupti nemenką kraitį pinigų ar papuošalų pavidalu, kurį padovanoja būsimai žmonai. Jiems taip pat reikia rasti vietą, kur su ja susituokę gyvens, ir pripildyti ją visų būtinų šeimyninio gyvenimo atributų.

D. Singerman paskaičiavo, kad tuomet santuoka vidutiniškai kainuodavo daugiau nei 20 tūkst. Egipto svarų sterlingų. Tai yra, 2,5 kartų daugiau nei per metus uždirbdavo vidutinė egiptiečių šeima. Turint omenyje didelį jaunimo nedarbą, santuoka atrodo beveik nepasiekiamas tikslas.

Kelia revoliucijas

Nors oficialiai daugelyje šalių nustatytas panašus amžius, nuo kurio asmuo laikomas suaugusiu – dažniausiai 18 ar 21 metai – įvairiose pasaulio kultūrose ir regionuose branda ateina su tam tikrais įsipareigojimais. Vidurio Rytuose tai santuoka, Pietų Europoje – tėvystė, o Šiaurės Europoje – sprendimas išsikraustyti iš tėvų namų.

Visus šiuos gyvenimo etapus vienija finansinis stabilumas: žmonės daug mieliau ryžtasi tuoktis, gimdyti vaikus ar gyventi savarankiškai, kai jaučiasi finansiškai užtikrinti. O šiuo metu daug jaunų žmonių įvairiose pasaulio šalyse negali tuo džiaugtis. Pasaulio banko duomenimis, darbo ieško, bet neranda 58 proc. jaunesnių nei 24-eri graikų, 57 proc. – ispanų, 39 proc. – egiptiečių bei italų ir 20 proc. – britų.

Šie žmonės linkę užsidirbti nelegaliai, emigruoti, įsitraukti į įvairias radikalias grupuotes ar net kelti revoliucijas. Daugybė aktyvistų, dalyvavusių 2011 metų protestuose, vėliau pavadintuose Arabų pavasariu, buvo jauni, išsilavinę, bet socialiai atskirti ir daug laisvo laiko turintys žmonės. Pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje, nuo Mozambiko iki Graikijos ar Jungtinės Karalystės, smarkiai padaugėjo demonstracijų ir jauni žmonės jose dažniausiai sudaro didžiąją dalyvių skaičiaus dalį.

Politologė D. Singerman mano, kad viena iš šiuo metu vykstančios masinės migracijos priežasčių yra siekis sukaupti pinigų sumą, reikalingą pradėti santuoką Vidurio Rytuose. Be to, jos nuomone, dėl džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ įsigalėjimo taip pat gali būti kalti sunkumai sukurti šeimą. Islamistai, bandydami į savo gretas pritraukti daugiau jaunų musulmonų, žada jiems parūpinti žmonas.

Tačiau esama ir progresyvesnių šios tendencijos pasekmių. Pavyzdžiui, vis daugiau merginų baigia aukštąsias mokyklas, tampa finansiškai nepriklausomos ir nesitiki, kad jas išlaikys vyrai.

Nauja stadija

Ekonomika ir finansinis stabilumas svarbu, tačiau ne ką mažesnį vaidmenį vaidina ir pakitusi kultūra. Ypač Vakarų pasaulyje. Pasak JAV istoriko Steveno Mintzo, anksčiau žmonės troško būti vyresni, vyraujanti kultūra buvo saugusiųjų kultūra, kuri asocijavosi su rafinuotumu ir patirtimi. Dabar viskas pasikeitė – idealu laikoma jaunystė, galinti pasiūlyti daug įdomesnių dalykų nei suaugusiųjų pasaulis.

S. Mintzas atkreipia dėmesį, kad dar prieš šimtą metų paauglystės niekas nelaikė atskiru žmogaus gyvenimo etapu. Galbūt dabar pamažu formuojasi nauja vystymosi stadija, kuriai dar neturime pavadinimo. Šioje stadijoje žmonės labiau linkę išbandyti įvairias darbo vietas, o ne kilti karjeros laiptais, taupyti kelionėms, o ne namui, ir keisti gyvenimo partnerius, užuot kūrus šeimą. Tai galėtų paaiškinti šiuo metu Europoje.

Tai galėtų paaiškinti šiuo metu Europoje ryškėjančią tendenciją, pagal kurią jauni žmonės iš namų išsikrausto vis dar palyginti anksti (šis skaičius įvairiose šalyse yra skirtingas), tačiau atidėlioja tokius esminius gyvenimo sprendimus kaip santuoka ar tėvystė.