Šį kovą užfiksuotas Lietuvos gyventojų optimizmo pliūpsnis. Kas atsitiko lietuvių nuotaikoms?

Statistikos departamento duomenimis, kovą vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo -2, o paskutinį kartą toks aukštas jis fiksuotas tik 2007-ųjų rudenį.

Pavyzdžiui, dar šių metų vasarį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo -8, sausį -9, o praėjusių metų rugpjūtį-rugsėjį – net -20.

Geriausias Lietuvos rezultatas buvo 2007 metų gegužę, kai minėtas rodiklis siekė +9.

Pašnekovai sako, kad pagerėjusias žmonių nuotaikas lemia nedidėjančios kainos, atpigęs kuras ir supratimas, kad krizė Ukrainoje nelėmė tragiškų padarinių Lietuvai.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tokį gyventojų nuotaikos virsmą sieja su kainų mažėjimu šalyje.

„Manyčiau, kad Lietuvoje veikia tas pats veiksnys, kuris veikia ir šalyje, kuri visai neturi, kuo džiaugtis – Graikijoje, kurioje kainos dėl ekonomikos smukimo krenta sparčiausiai visoje ES. Lietuva yra trejetuke lyderių pagal defliacijos tempus. Žmonės, nors ir nenoriai, pripažįsta tai, kad kainos bent jau nekyla. Buitiniu lygiu surinkta informacija rodo, kad žmonės mato kainų stabilizacijos ir mažėjimo procesą“, – komentavo ekonomistas.

Statistikos departamento duomenimis, kovą Lietuvoje buvo -0,3 proc. infliacija.

Taip pat, jo nuomone, žmonių nuotaikoms įtakos turi degalų kainos, kurios mažėjo atpigus naftai.

„Jeigu žmogus įsipila 150 litrų dyzelino, tai skaičiuojant nuo aukščiausio kainų taško, jis sutaupo 40 eurų ir gali gali už tokią kainą nusipirkti vidutiniškos kokybės batus. Taip pat didėja vidutinis atlyginimas, mažėja nedarbas. Kitų aspektų dideliam optimizmui aš nematau: tvyro didelis geopolitinis neapibrėžtumas, euro įvedimas taip pat, vargu, ar yra didelį optimizmą žadinantis dalykas, nebent tik tai, kad jis įvestas sklandžiai “, – tvirtino G. Nausėda.

Krizė Ukrainoje sukėlė nerimą

„Toks augimas kovo mėnesį maloniai džiugina. Tai ne atsitiktinumas, o tvari šešių mėnesių tendencija. Matau, kad vyksta natūralus pokrizinis augimas. Mūsų kovo vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra apie nulį, tai reiškia, kad pusė žmonių ateitį mato teigiamai, o kita pusė – neigiamai“, – sakė Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys.

Lietuvių lūkesčiai dėl ateities 2009 m. lietuvių lūkesčiai buvo pasiekę dugną, tada jie ėmė kilti ir tai fiksuota iki 2013 m. pabaigos.

„Šį procesą sustabdė įvykiai Ukrainoje, nuo jų pradžios kiekvieną mėnesį pusę metų fiksuotas lūkesčių kritimas. Jeigu ne įvykiai Ukrainoje, manau, lietuvių lūkesčiai jau būtų su pliuso ženklu. Ukrainos konflikto pradžioje stojo pieno produktų eksportas, transportas. Tai sukėlė didžiulį žmonių nerimą, o dabar baimės stabilizavosi ir žmonės pradėjo galvoti, kad blogiau nebus, katastrofa neištiko, todėl lūkesčiai kyla“, – komentavo jis.

Vartotojų pasitikėjimo indeksą sudaro keturi komponentai: šeimos ir Lietuvos materialinė padėties, santaupų ir nedarbo lygio vertinimas per artimiausius 12 mėnesių.

„Tiek šeimos, tiek Lietuvos materialinės padėties prognozės jau yra su pliuso ženklu, titikamai 0,2 ir 1,2. O to labai seniai nebuvo. Būtent santaupų rodiklis labiausiai blogina Lietuvos bendrąjį indeksą, nes mes gyvename nuo atlyginimo iki atlyginimo“, – teigė sociologas.

Geriausi vartotojų lūkesčiai yra Skandinavijos šalyse, pavyzdžiui, Švedijoj šis rodiklis yra 8,6, Danijoje – 21,9.