Lietuvos dirbantiesiems svarbiausia motyvacijos priemone darbe yra atlyginimas ir mokami įvairūs priedai, kai karjeros galimybės, kolegų santykiai, savirealizacija ir kiti veiksniai žmonėms rūpi palyginti mažai.

Darbdaviai ir dirbančiųjų atstovai paaiškina, kas lemia tokius prioritetus.

Daugiau nei pusė apklaustųjų – 64 proc. – nurodė, kad juos darbe labiausiai motyvuoja atlyginimas, kai dar 34 proc. atsakė, kad jiems rūpi įvairūs priedai.

Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą. Gyventojai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą, kas juos motyvuoja.

„Atlyginimas dažniau svarbesnis vidutinio išsimokslinimo mažesnių ir vidutinių pajamų atstovams, vyrams. Priedai bei karjeros galimybės – didesnių pajamų ir aukštesnio išsimokslinimo atstovams.

Kolegų santykiai svarbesni moterims, savirealizacija- jaunesnio amžiaus, iki 35 m., aukštesnio išsimokslinimo dirbantiesiems“, – pastebi tyrėjai.

Kodėl alga – svarbiausia?

Lietuvps verslo konfederacijos vadovas Algimantas Akstinas sutinka, kad pinigai yra žmogaus laisvės išraiška: kuo daugiau jų turi, tuo esi laisvesnis.

„Lietuvoje, turbūt kaip ir kitose šalyse, didėja atotrūkis tarp uždirbančių daug ir mažai, o, mano supratimu, žmonės nori turėti viską ir iš karto, todėl atlyginimas tampa pagrindine motyvacijos priemone. Kai žmonės dirba ilgiau ar uždirba daugiau, jie supranta, kad pinigai buvo ne svarbiausias motyvas, nes reikšmingiau yra kolektyvas, aplinka ir karjeros galimybės“, – apklausos duomenis komentavo jis.

Anot A. Akstino, veikiausiai apklausos rezultatus paveikė dviejų grupių atsakymai, tai – vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonės, kurių pajamos, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, yra mažiausios.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas primena, kad Lietuvos dirbantiesiems akį rėžia ir tarpvalstybiniai algų skirtumai.

„Kai žmogus nežino, kiek uždirba toks pats specialistas kitose Europos Sąjungos šalyse, jam gali atrodyti, kad jo algos pakanka. Bet kai skirtumas yra aiškus, darbuotojas jaučia neteisybę. Pavyzdžiui, indai taip pat gyvena palyginti laimingai, kol pamato, koks gali būti gyvenimas Londone. Grįžę į Indiją jie tampa nelaimingi, pradeda visus kaltinti, tai – psichologiniai veiksniai“, – dėstė S. Besagirskas.

Tačiau jis sutinka, kad kai kuriuose sektoriuose Lietuvoje darbo užmokestis yra konkurencingas, bet bėda yra ir kita: žmonės toleruoja atlyginimus „vokeliuose“, tad kokios pajamos iš tikrųjų – pasakyti sunku.

„Kiek man teko diskutuoti su estais, kurie statistiškai uždirba daugiau, priėjome išvados, kad jie neuždirba daugiau, bet pas juos beveik nėra šešėlio darbo užmokesčio sektoriuje, priešingai nei Lietuvoje, pavyzdžiui, smulkiojo verslo sektoriuje. Jei Lietuvoje būtų visuomenės spaudimas atlyginimus „vokeliuose“ legalizuoti, realusis darbo užmokestis priartėtų prie estų algų“, – teigė S. Besagirskas.

Paklaustas, ar Lietuvos gyventojai yra kuo nors išskirtiniai, jei jiems palyginti mažai rūpi kiti nei finansiniai motyvacijos veiksniai, S. Besagirskas primena poreikių piramidę.

„Kai turi ką valgyti, kur gyventi, tada pradedi domėtis kitais poreikiais, pavyzdžiui, savirealizacija. Ši apklausa parodo, kad lietuviai dar yra poreikių piramidės apačioje, t. y. dar negali visiškai patenkinti savo pirminių poreikių, pavyzdžiui, t. y., jų netenkina būstas arba jie negali valgyti tai, ko norėtų, Matome, kad nemažai dirbančių žmonių Lietuvoje gyvena nuo algos iki algos, mes net pagal taupymo lygį atsiliekame“, – sakė jis.

Ekonomistas skaičiuoja, kad darbo užmokesčiui padidėjus 1,5 karto, o išlaidoms iš esmės nepasikeitus, situacija pasikeistų į gerą. Tiesa, jis pridūrė, kad iš ekonominės perspektyvos tai – nelabai realu.