Kol nemaža dalis lietuvių ieško laimės kitose šalyse, mūsų valstybė taip pat sulaukia užsieniečių dėmesio. Europos migracijos tinklo duomenimis, 2015 metais Lietuvą savo naujaisiais namais pasirinko 3747 užsienio piliečiai.
Tarp jų – savo namus Vengrijoje palikęs Marselis Šomlai, Lietuvoje gyvenantis jau daugiau nei metus.

Vaikino pažintis su Lietuva prasidėjo prieš 2 metus, studijuojant universitete. „Pirmą kartą į Lietuvą atvykau prieš dvejus metus studijuoti. Vėliau dar du kartus grįžau į čia trumpesniam laikotarpiui. Galiausiai paskutinį kartą atvykau prieš metus. Nuo tada ir gyvenu čia“, – pasakojimą pradėjo Marselis.

Sužavėjo lietuvių kalba

Universitete studijuodamas estų kalbą Marselis ne kartą vyko į Estiją. Kelionių metu tekdavo vykti per Lietuvą, kuri ir įstrigo vaikino atmintyje.

„Vykdamas į Estiją važiavau ir per Lietuvą, todėl teko pamatyti ir lietuviškų tekstų. Lietuvą tikriausiai pravažiavau penkis ar šešis kartus ir iškart nusprendžiau, kad tiesiog turiu suprasti šią kalbą“, – tęsė Marselis, šiuo metu be didesnių problemų kalbantis lietuviškai.

Vaikino teigimu, dėl lietuvių kalbos jis ir susidomėjo visa šalimi. „Man tiesiog patinka šios kalbos garsai“, – apie savo susižavėjimą pasakojo Marselis.

Lietuvių kalbą vaikinas išmoko dar prieš atvykdamas gyventi į mūsų šalį. Tą įvairių vasaros mokyklų dėka jam pavyko padaryti greičiau nei per metus, todėl, apsigyvenus čia, svetima kalba nebekėlė jokių problemų.

Vaikinas sako, kad per tokį trumpą laiką kitą kalbą jam pavyko išmokti užsispyrimas ir išsilavinimo kalbotyros srityje dėka. „Nesvarbu, kur nuvykčiau, išmokčiau bent jau vietinės kalbos pagrindus, kad suprasčiau, kas vyksta aplink mane“, – apie būtinybę mokėti vietinę kalbą kalbėjo vaikinas. Nepaisant to, Marselis neslepia, kad išmokti lietuvių kalbą buvo labai sunku.

Vis dėlto, net ir su lietuvių kalbos žiniomis pastangos įsitvirtinti Kaune, į kurį jis atvyko pirmiausia, ir šiame mieste susirasti darbą buvo bevaisės. Dėl šios priežasties vaikinas buvo priverstas palikti laikinąją sostinę ir persikelti į Vilnių, kur darbo problemą pavyko išspręsti akimirksniu. „Neieškojau lingvisto darbo, tiesiog norėjau rasti kokį nors darbą, kad galėčiau save išlaikyti“, – pasakojo Marselis.

Šiandien vaikinas vieno Vilniuje įsikūrusio banko darbuotojams padeda spręsti su IT susijusias problemas.

Pinigų netrūksta

Nors daugelis lietuvių pagrindine emigracijos priežastimi laiko menkus atlyginimus, vaikinas šalies sostinėje uždirbamų pinigų kiekiu nesiskundžia – užtenka ir pragyvenimui, ir taupymui. „Neabejoju, kad už tą patį darbą, kurį dirbu dabar, Vengrijoje gaučiau tokį patį atlygį“, – darbo rinkos panašumus Lietuvoje ir Vengrijoje vardijo vaikinas.

Vis dėlto, nors atlyginimai abiejose šalyse ir vienodi, Vengrijoje gyvenimo kokybė geresnė, mano į Lietuvą atvykęs vengras. Nepaisant to, tai neturėjo įtakos Marselio apsisprendimui emigruoti. „Norėjau naujos aplinkos“, – teigė jis.

Pasak Marselio, Lietuva užtikrintai eina į priekį, kol Vengrija tuo pačiu metu stovi vietoje. „Per paskutinius dešimt metų Lietuva daug patobulėjo. Vengrija pasikeitė mažai kuo, tik truputį pagerėjo. Bet čia gyvenimo sąlygos ir atlyginimai per dešimt metų tikrai pagerėjo. Prieš dešimt metų, be jokių abejonių, gyvenimo sąlygos ir atlyginimai Vengrijoje buvo daug geresni nei čia“, – toliau dviejų šalių palyginimus vardijo vaikinas.

Estų kalbą bei kultūrą puikiai išmanantis vaikinas mano, kad lietuviai – šiek tiek šiltesni bei draugiškesni žmonės nei estai. „Lietuviai, palyginus su estais, šiek tiek šiltesnio kraujo, atviresni, labiau bendraujantys – kaip ir vengrai. Jie yra atviri žmonės, su jais lengva kalbėti, susidraugauti. Taip pat lietuviai yra laimingesni, nei jie patys galvoja apie save“, – savo pastebėjimus apie lietuvių tautą vardijo Marselis.

Kalbėdamas apie namus vaikinas teigė, kad gyvendamas emigracijoje ilgisi tik kelių dalykų: vengriško maisto, draugų ir šeimos. „Čia taip pat turiu draugų, todėl tikrai nesu vienas“, – tęsė Vengriją į Lietuvą išmainęs emigrantas.
 
Emigravo ne tik dėl kalbos

Nepaisant to, kad Lietuvoje gyvenantis vengras turi darbą ir gyvena šalyje, kurios kalba jį žavi, tai – ne vieninteliai dalykai, verčiantys jį čia pasilikti. „Dar studijuodamas Lietuvoje radau ir tebeturiu lietuvę merginą. Dėl to čia likau, nes ji iš čia. Ne tik kalba, studijos, kultūra, bet ir santykiai lėmė mano atvykimą ir likimą Lietuvoje“, – atviravo vaikinas.

Nors Marselis ir yra susižavėjęs lietuvių kalba, bendraujant su mergina ši kalba nėra vienintelė, kurią vartoja vaikinas. „Bendraujame lietuviškai ir angliškai. Visgi kelis paskutinius mėnesius stengiuosi daugiau kalbėti lietuviškai“, – apie kasdienybę kalbėjo vaikinas.

Pasak jo, kultūriniai skirtumai draugaujant su lietuve mergina jam netrukdo, tačiau, be abejonės, jie juntami. Labiausiai vaikinas išskiria religijos svarbą šeimoje, kuri, jo manymu, Vengrijoje yra kur kas mažesnė. „Manau, kad Lietuvoje, draugaujant su mergina, kartais labai svarbi yra religija. Vengrijoje į santuoką žiūrima laisviau, visuomenė ir šeima nespaudžia, kad būtų žengtas šis žingsnis“, – svarbiausius kultūrinius skirtumus vardijo Marselis.

Kita stotelė – Estija

Nors vaikinas žavisi Lietuva, jį taip pat labai traukia studijų metu atrasta Estija bei šios šalies kultūra ir kalba. Vaikino tikslas – bent kažkiek pagyventi ir šioje šalyje. „Dar prieš pradedant mokytis lietuvių kalbą aš jau svajojau, kad norėčiau kada nors pagyventi Estijoje. Aš vis dar nepamiršau šios svajonės“, – apie galimus ateities planus pasakojo vaikinas.

Todėl Marselis dar nežino, kur jis norėtų galutinai apsistoti. „Manau, kad važiuosiu į Estiją. Gali būti, kad aš ten ir pasiliksiu, o gal grįšiu atgal į Lietuvą ir kursiu savo gyvenimą čia“, – toliau šnekėjo vaikinas.

Nors Baltijos šalimis susižavėjusį vengrą ir traukia šios valstybės, jis neslepia, kad būdamas čia jis nesijaučia kaip namuose. Tačiau tai jam ir patinka. „Nesakyčiau, kad būdamas Lietuvoje jaučiuosi kaip namuose. Taip pat ir Estijoje nesijaučiu kaip namuose. Vengrijoje jaučiuosi kaip namuose. Kai pradedu tai jausti, noriu keisti aplinką“, – savo pasakojimą apie sprendimą emigruoti į Lietuvą baigė Marselis.

Tautvydas Bulvičius