Pastaraisiais metais prieš Europos Sąjungą nusistačiusios partijos pasiekė didžiulių laimėjimų visame žemyne. Turime pasirūpinti, kad Bendrija taptų demokratiškesnė ir daug geriau pasirengusi užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kaip to tikisi jos piliečiai.

Europos Sąjunga (ES) neatpažįstamai pasikeitė nuo tų laikų, kai anuomet į ją įstojo Jungtinė Karalystė. Nukritus geležinei uždangai, ES narėmis tapo 16 naujų šalių, buvo įvestas euras, o ES taisyklėmis reglamentuojami įvairiausi šalių reikalai – nuo aplinkos iki socialinės politikos.

Nėra jokių abejonių, kad Jungtinės Karalystės narystė Bendrijoje iš dalies mums akivaizdžiai naudinga. Visgi kitose srityse praradome nacionalinį suverenitetą, o verslą prislėgė didesnė biurokratinė našta, todėl smarkiai susitraukė ES palaikančių Jungtinės Karalystės gyventojų gretos.

Taigi ko siekia Jungtinės Karalystės vyriausybė šiose derybose? Norėdami atkurti britų pasitikėjimą ES, turime drauge su savo partneriais Europoje susitarti dėl reformų, kurios užtikrintų, kad ES būtų pasirengusi XXI amžiaus iššūkiams, ir būtų naudingos ne tik Jungtinei Karalystei, bet ir visoms 28 Bendrijos šalims narėms.

Darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas

Pirmas klausimas – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas. Nemalonu, bet tenka pripažinti, kad ES auga gerokai lėčiau, negu reikia norint sumažinti nedarbą iki priimtino lygio. Be to, čia mums iššūkį meta ne tik Azija, bet ir JAV. Jeigu norime išlaikyti Europos gyvenimo lygį, turime suteikti galimybių mūsų įmonėms efektyviau konkuruoti pasaulyje, stiprindami bendrąją rinką – ypač paslaugų, skaitmeninių technologijų ir energetikos srityse.

Turime būti atviri pasaulio prekybai ir sudaryti prekybos sutartis su JAV, Japonija ir kitomis išsivysčiusios ekonomikos šalimis, taip pat su sparčiai augančios ekonomikos šalimis Azijoje ir Pietų Amerikoje. Be to, turime sukurti tokią reguliavimo sistemą, kuri remia verslo pastangas stiprinti ekonomiką ir kurti darbo vietas, o ne jam trukdo.

Integracijos pasirinkimo laisvė

Antra, mes siekiame tokių reformų, kurios leistų didesnės integracijos pageidaujančioms šalims tęsti šį procesą, tuo pat metu gerbiant kitokią viziją turinčių šalių interesus. Tai itin akivaizdu euro zonoje, kurioje Jungtinė Karalystė nesiekia užkirsti kelio tolesnei eurointegracijai – iš tiesų mes ją palaikome, tačiau norime garantijų, kad bus apsaugoti ir šiai zonai nepriklausančių šalių interesai.

Ši dviejų ramsčių Europos struktūros koncepcija, kurioje aiškiai apibrėžti santykiai tarp bendroje rinkoje drauge veikiančių ir tas pačias institucijas turinčių euro zonos ir ne euro zonos valstybių, remiasi didinga Šengeno ir Bankų sąjungos architektūra ir tinka visoms šalims. Ši koncepcija sudaro sąlygas tolesnei euro zonos integracijai, gerbiant ir ne euro zonos šalių interesus. Be to, pripažįstama, kad nors vis glaudesnės sąjungos idėja patraukli kai kurioms valstybėms narėms, vis dėlto ji nėra tinkama absoliučiai visoms šalims.

Nacionalinių parlamentų įtaka

Trečia, manome, kad nacionaliniai parlamentai turi turėti didesnę įtaką tiek priartinant piliečius prie ES sprendimų priėmimo proceso, tiek ir tinkamai įgyvendinant subsidiarumo koncepciją – idėją, kad sprendimai turėtų būti priimami kuo arčiau žmonių, kuriems jie darytų įtaką. Pernelyg dažnai ES naudojasi savo įgaliojimais srityse, kuriose sprendimai galėtų būti priimami nacionaliniu, regioniniu arba vietos valdžios lygiu, nesikišant ten, kur veikia bendroji rinka ar efektyviai funkcionuoja ES.

Mes norime stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį, pavyzdžiui, suteikti jiems teisę jungtis į grupes, galinčias ateityje užblokuoti tam tikras taisykles. ES privalo gerbti valdžios sluoksnius, kurie yra arčiausiai Europos piliečių ir jiems atskaitingi. Mes palaikome Olandijos vyriausybės nuomonę, „kur būtina – Europos valdžia, kur įmanoma nacionaliniai sprendimai“.

Gerovės sistemos apsauga

Ketvirta, nors mes sutinkame, kad laisvas asmenų judėjimas ieškant darbo yra viena iš keturių pagrindinių ES laisvių, ir derybose nesiekiame šios laisvės apriboti, vis dėlto norime apsaugoti šalies gerovės sistemą nuo piktnaudžiavimo ir sumažinti paskatas, dėl kurių aukštos kvalifikacijos darbuotojai vyksta į Jungtinę Karalystę dirbti žemos kvalifikacijos darbų. Tai kenkia jų pačių šalių ekonomikos augimui ir pakerta tikėjimą laisvo judėjimo principo teisingumu šalyse, į kurias tokie žmonės atvyksta.

Mes taip pat turime plėtoti kitas laisves, visų pirma paslaugų ir kapitalo judėjimo, kad užtikrintume, jog indėlį į gyvenimo standartų suvienodinimą visoje Europoje įneštų ne tik laisvas asmenų judėjimas.

Mūsų tolesni žingsniai

Mes pozityviai ir palankiai vertiname šias reformas, įsiklausome į savo partnerių nuomonę ir ketiname pritarti reformoms, kurios padės visoms valstybėms narėms klestėti XXI amžiuje.

Mes derėsimės dėl reformų paketo, o tada paprašysime šalies žmonių pareikšti savo nuomonę atsakant į paprastą klausimą - „taip arba ne narystei ES" - per referendumą, kurį surengsime iki 2017 metų pabaigos arba anksčiau, jeigu pavyks.

Ant kortos pastatyta labai daug: esame šalis, turinti didelę ir atvirą ekonomiką, ilgą istoriją ir reikšmingą vaidmenį pasaulinėje arenoje, kuri gali itin daug kuo prisidėti prie Europos sėkmės. Jeigu pavyks išspręsti Jungtinės Karalystės gyventojams nerimą keliančias problemas ir pasiekti „Taip“ persvarą referendume, bus išspręstas ir Jungtinės Karalystės vietos Europoje klausimas bei sudarytos sąlygos ateityje šaliai atlikti visavertį vaidmenį konkurencingesnėje, labiau klestinčioje, pasitikinčioje ir atviresnėje ES.

Būtent toks rezultatas bus naudingiausias visiems europiečiams abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse.

JK užsienio reikalų sekretorius Philip Hammond