Kodėl lietuviams agresija yra norma? - Anglija.lt
 

Kodėl lietuviams agresija yra norma? 

Nė vienos kitos Europos Sąjungos valstybės šeimose nėra taip smurtaujama, kaip Lietuvoje. Kyla klausimas, kodėl smurtas mūsų visuomenėje priimamas kaip norma, o ne nusikaltimas.

Lietuvoje apstu net anekdotų apie smurtą šeimoje, tačiau tai nebejuokinga - smurto šeimose ne mažiau nei anekdotuose. Olegas Lapinas, psichoterapeutas, smurtą sieja su lietuvių patriarchaline tradicija. Anot jo, lietuvis šventai tiki auklėjimo diržu nauda, kai kitų šalių piliečiai jau seniai tuo abejoja ir suvokia, kad net ir mažiausias yra žmogus su savo teisėmis ir laisvėmis.

Požiūrį į smurtą perėmėme iš XIX a. pabaigoje gyvenusių protėvių. „Mūsų proseneliai tikėjo, kad pamokyti – tai suteikti žmogui fizinį skausmą. Jie tikėjo, kad skausmas gydo ir padeda. Jie tikėjo, kad jei žmogus nenorės, kad jam skaudėtų, jis taip nesielgs, – aiškino O.Lapinas. – Tai buvo savotiška dresūra.“

Tačiau tai, kas tiko užpraeito amžiaus pabaigai, šiame amžiuje turėtų būti atgyvena. Ar bent norėtųsi tuo tikėti.

Nėra liberalumo tradicijos

Išsivysčiusiose šalyse esančios asmens laisvės ir liberalumo tradicijos įsitvirtino dar šešioliktame amžiuje - šiose valstybėse individo laisvė suvokiama kaip viena kertinių vertybių.

Užsieniečiai niekaip nesupras lietuviško anekdoto, kur vyras "pamoko" žmoną, o žmona laukia vyro su kočėlu. Tai suprastų dar rusas, latvis, baltarusis, ukrainietis, moldavas.

Lietuviai dažnai nemoka niekaip kitaip, kaip tik smurtu, spręsti problemų. Tartum šeimoje egzistuotų tik dvi alternatyvos - smurtas arba taika, tartum poreikio kalbėtis apskritai nebūtų.

Ar vyriškumas lygu agresyvumas?

Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė teigia, kad smurto mastas lietuvių šeimose dar nereiškia, kad mūsų kultūra išskirtinė blogąja prasme - tai tik atskleidžia, kad Lietuvoje moteris vis dar nėra laikoma visateise visuomenės nare.

Anot M.Jankauskaitės, Lietuvoje mažai kas daroma, kad požiūris į moterį pasikeistų. Smurtas susijęs ne tiesiogiai su kultūra, o su įsitikinimu, kad vyras turi teisę valdyti moterį. Tai įskiepytą net krikščioniškojoje tradicijoje, kur mokoma, kad Ieva sukurta iš Adomo šonkaulio, taigi moteris turinti paklusti vyrui.

Kitas smurtą skatinantis elementas - įtvirtinta agresyvaus vyriškumo samprata. Kalbėdama apie vyro-gynėjo paveikslą, M.Jankauskaitė retoriškai klausia, ar vyras moterį ginantis ne nuo to paties vyro ir pridurianti ar apskritai esama poreikio, kad moterį kažkas gintų. "Privalome turėti tokią saugią visuomenę, kad nesvarbu, ar šalia moters yra riteris ant žirgo, ar jo nėra, ji jaučiasi saugi," pabrėžia lygių galimybių plėtros centro vadovė.

Pažymėtina ir tai, kad vyrai nuo smurto kenčia labiau nei moterys. Jie patys yra tiek smurtautojai, tiek aukos. „Labai nenorėčiau, kad smurtavimas prieš moteris taptų mūsų nacionalinio identiteto dalimi. Tačiau jei nesiimsime rimtai spręsti šios problemos, taip ir nutiks“, – įspėjo M.Jankauskaitė.

Menkas orumo suvokimas

Prof. Gintautas Mažeikis įsitikinęs, kad viena iš smurto šeimoje priežasčių Lietuvoje - menkas orumo supratimas bei bendros pagarbos žmogui trūkumas populiariojoje kultūroje. Lietuvoje orumo klausimas liekantis kultūros paraštėse, o Vakarų visuomenėje diskusijos apie orų žmogaus gyvenimą, elgesį ir teises vyksta nuolat. Orumo klausimas yra ir piliečio teisės, kurias turi ginti ne teisė ir ne valstybė, o patys piliečiai.

Psichologas Arūnas Kuras įsitikinęs, kad konfliktai visuomet būna abipusiai. Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro vadovas pasakoja, kad jo studentė atlikusi tyrimus, kurie atskleidę, kad Vakaruose vyrai ir moterys smurtauja vienodai. Fizinis ir psichologinis smurtas pasiskirstę vienodai, skiriasi tik jų kokybė - vyrų fizinis smurtas kokybiškesnis, moterys gabesnės psichologiniam smurtui.

Gausu ikiteisminių tyrimų

Šalies policijos duomenimis, nuo gruodžio vidurio, kai įsigaliojo naujasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkose įstatymas, iki sausio pabaigos, buvo gauti 4445 iškvietimai dėl smurto šeimoje, pradėti 1474 ikiteisminiai tyrimai. Nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 1288 moterys, 188 vyrai, 143 vaikai.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją

Nė vienos kitos Europos Sąjungos valstybės šeimose nėra taip smurtaujama, kaip Lietuvoje. Kyla klausimas, kodėl smurtas mūsų visuomenėje priimamas kaip norma, o ne nusikaltimas.

Lietuvoje apstu net anekdotų apie smurtą šeimoje, tačiau tai nebejuokinga - smurto šeimose ne mažiau nei anekdotuose. Olegas Lapinas, psichoterapeutas, smurtą sieja su lietuvių patriarchaline tradicija. Anot jo, lietuvis šventai tiki auklėjimo diržu nauda, kai kitų šalių piliečiai jau seniai tuo abejoja ir suvokia, kad net ir mažiausias yra žmogus su savo teisėmis ir laisvėmis.

Požiūrį į smurtą perėmėme iš XIX a. pabaigoje gyvenusių protėvių. „Mūsų proseneliai tikėjo, kad pamokyti – tai suteikti žmogui fizinį skausmą. Jie tikėjo, kad skausmas gydo ir padeda. Jie tikėjo, kad jei žmogus nenorės, kad jam skaudėtų, jis taip nesielgs, – aiškino O.Lapinas. – Tai buvo savotiška dresūra.“

Tačiau tai, kas tiko užpraeito amžiaus pabaigai, šiame amžiuje turėtų būti atgyvena. Ar bent norėtųsi tuo tikėti.

Nėra liberalumo tradicijos

Išsivysčiusiose šalyse esančios asmens laisvės ir liberalumo tradicijos įsitvirtino dar šešioliktame amžiuje - šiose valstybėse individo laisvė suvokiama kaip viena kertinių vertybių.

Užsieniečiai niekaip nesupras lietuviško anekdoto, kur vyras "pamoko" žmoną, o žmona laukia vyro su kočėlu. Tai suprastų dar rusas, latvis, baltarusis, ukrainietis, moldavas.

Lietuviai dažnai nemoka niekaip kitaip, kaip tik smurtu, spręsti problemų. Tartum šeimoje egzistuotų tik dvi alternatyvos - smurtas arba taika, tartum poreikio kalbėtis apskritai nebūtų.

Ar vyriškumas lygu agresyvumas?

Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė teigia, kad smurto mastas lietuvių šeimose dar nereiškia, kad mūsų kultūra išskirtinė blogąja prasme - tai tik atskleidžia, kad Lietuvoje moteris vis dar nėra laikoma visateise visuomenės nare.

Anot M.Jankauskaitės, Lietuvoje mažai kas daroma, kad požiūris į moterį pasikeistų. Smurtas susijęs ne tiesiogiai su kultūra, o su įsitikinimu, kad vyras turi teisę valdyti moterį. Tai įskiepytą net krikščioniškojoje tradicijoje, kur mokoma, kad Ieva sukurta iš Adomo šonkaulio, taigi moteris turinti paklusti vyrui.

Kitas smurtą skatinantis elementas - įtvirtinta agresyvaus vyriškumo samprata. Kalbėdama apie vyro-gynėjo paveikslą, M.Jankauskaitė retoriškai klausia, ar vyras moterį ginantis ne nuo to paties vyro ir pridurianti ar apskritai esama poreikio, kad moterį kažkas gintų. "Privalome turėti tokią saugią visuomenę, kad nesvarbu, ar šalia moters yra riteris ant žirgo, ar jo nėra, ji jaučiasi saugi," pabrėžia lygių galimybių plėtros centro vadovė.

Pažymėtina ir tai, kad vyrai nuo smurto kenčia labiau nei moterys. Jie patys yra tiek smurtautojai, tiek aukos. „Labai nenorėčiau, kad smurtavimas prieš moteris taptų mūsų nacionalinio identiteto dalimi. Tačiau jei nesiimsime rimtai spręsti šios problemos, taip ir nutiks“, – įspėjo M.Jankauskaitė.

Menkas orumo suvokimas

Prof. Gintautas Mažeikis įsitikinęs, kad viena iš smurto šeimoje priežasčių Lietuvoje - menkas orumo supratimas bei bendros pagarbos žmogui trūkumas populiariojoje kultūroje. Lietuvoje orumo klausimas liekantis kultūros paraštėse, o Vakarų visuomenėje diskusijos apie orų žmogaus gyvenimą, elgesį ir teises vyksta nuolat. Orumo klausimas yra ir piliečio teisės, kurias turi ginti ne teisė ir ne valstybė, o patys piliečiai.

Psichologas Arūnas Kuras įsitikinęs, kad konfliktai visuomet būna abipusiai. Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro vadovas pasakoja, kad jo studentė atlikusi tyrimus, kurie atskleidę, kad Vakaruose vyrai ir moterys smurtauja vienodai. Fizinis ir psichologinis smurtas pasiskirstę vienodai, skiriasi tik jų kokybė - vyrų fizinis smurtas kokybiškesnis, moterys gabesnės psichologiniam smurtui.

Gausu ikiteisminių tyrimų

Šalies policijos duomenimis, nuo gruodžio vidurio, kai įsigaliojo naujasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkose įstatymas, iki sausio pabaigos, buvo gauti 4445 iškvietimai dėl smurto šeimoje, pradėti 1474 ikiteisminiai tyrimai. Nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 1288 moterys, 188 vyrai, 143 vaikai.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją

 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: