Anglijos valdžia užsimojo išaiškinti kuo daugiau pašalpų vagių – melagingą informaciją apie save pateikiantiems išsisukti bus daug sunkiau. Anglija.lt domėjosi, kokiomis priemonėmis JK valdžia kovoja su pašalpų vagimis ir kokios bausmės už tai gresia.

Nustatyti vagis – daugiau galimybių

Pašalpų sukčiavimas Didžiojoje Britanijoje yra opi problema. Statistikos departamento skaičiavimais, vien per praėjusius finansinius metus buvo permokėta 3,3 bilijono svarų pašalpų dėl sukčiavimo ir klaidų, padarytų paraiškose. Šios permokos sudaro 2 proc. viso socialinių pašalpų biudžeto, kuris yra 163,9 bln. svarų.

Siekdamos nustatyti, į kokias rankas patenka šie pinigai, pašalpas skiriančios institucijos ruošiasi naudoti griežtesnes priemones kovai su pašalpų sukčiavimu. Šiemet liepos mėnesio pabaigoje Darbo ir pensijų departamentas (angl. „Department for Work and Pensions“ – DWP) paskelbė gausiantis naują informaciją iš JK Mokesčių inspekcijos (angl. „HM Revenue and Customs – HMRC), kad nustatytų pašalpų sukčiavimo atvejus ir neteisingą informaciją, pateiktą socialinėms pašalpoms gauti.

Naujoji HMRC sistema, vadinama „Realaus laiko informacija“ (angl. „Real Time Information“ – RTI), surenka duomenis iš darbdavių apie išmokėtus atlyginimus iškart, kai jie būna padaryti. Už pašalpų skyrimą atsakingos institucijos, pasinaudojusios šia duomenų baze, galės nedelsiant patikrinti, ar teisinga informacija apie pajamas pateikta paraiškose dėl pašalpų.

Šia duomenų baze HMRC dalinsis su Darbo ir pensijų departamentu ir kitomis institucijomis, atsakingomis už pašalpas, nuo rugsėjo iki kitų metų balandžio mėnesio.

Departamentas skaičiuoja, kad šis susitarimas su HMRC padės nustatyti apie 300 tūkst. pašalpų permokų – iš jų apie 200 tūkst. turėtų būti susiję su būsto pašalpa (angl. „housing benefit“). Nustatę, kad buvo pateikti neteisingi duomenis apie gaunamas pajamas ir dėl to pašalpų buvo išmokėta daugiau, institucijos imsis veiksmų atgauti pašalpų permokas.

Kas laikoma pašalpų vagyste?

Pašalpų sukčiavimas (angl. „benefit fraud“) yra baudžiamasis nusikaltimas. Tai ne tas pats, kas pašalpų permoka, nes pašalpa gali būti permokėta ir dėl valstybės tarnautojų padarytos klaidos, kuri pastebima vėliau.

Tyčinis informacijos slėpimas ar nutylėjimas, siekiant gauti pašalpas, yra laikoma vagyste. Jei tyčia nuslepi faktus, kad gyveni su partneriu, turi santaupų, vaikai nebegyvena su tavimi, pradėjai dirbti ir gauni pajamų, apie kurias valdžia nežino, paveldėjai pinigų, pakeitei adresą ar išvykai gyventi į užsienį, tai bus laikoma sukčiavimu siekiant gauti didesnes soc. pašalpas.

Kaip institucijos sužino, kad asmuo pateikė melagingą informaciją? Visų pirma, už paraiškų tikrinimą atsakingi darbuotojai peržiūri, ar pateikti duomenys atitinka informaciją kitose valstybinėse duomenų bazėse. Taip pat tikrinami anoniminiai pranešimai apie pašalpų sukčiavimo atvejus, naudojamos paslėptos kameros, klausomasi telefono skambučių, tikrinami banko sąskaitų duomenys, kredito istorijos.

Kilus įtarimams dėl pašalpų sukčiavimo, su tavimi susisieks už tai atsakinga institucija ir paskirs datą, kada turi atvykti į apklausą. Tokiu atveju patariama pasitarti su darbuotojais iš „Citizens Advice Bureau“ arba baudžiamųjų bylų advokatu (angl. „criminal law solicitor“). Į apklausą taip pat geriau atvykti su advokatu. Advokatą, kuris gali atstovauti nemokamai, gali rasti čia: http://find-legal-advice.justice.gov.uk.

Svarbu žinoti, kad senaties terminas šiems nusikaltimams nėra taikomas. Tyrimas gali būti pradėtas bet kada, net jei įtariamas nusikaltimas įvyko prieš daugelį metų. Jokio limito nėra ir permokėtų pašalpų susigrąžinimui, tačiau šešerių metų limitas taikomas norint kreiptis į teismą susigrąžinti pašalpų permoką.

Už sukčiavimą – baudos ar net kalėjimas

Nustačius, kad asmuo nuslėpė informaciją arba pateikė neteisingus duomenis tyčia, Darbo ir pensijų departamentas (DWP) gali paskirti baudą nuo 500 iki 2 000 svarų ir pareikalauti grąžinti sumą, kuri buvo išmokėta neteisėtai, tam tikram laikui sustabdyti ar sumažinti socialines išmokas.

Jei pasisavinta suma yra didelė arba laiko periodas, kai pašalpos buvo gaunamos neteisėtai, yra ilgas, DWP gali perduoti bylą prokuratūrai. Jei byla perduodama prokuratūrai, kaltinimai už neteisėtai įgytas pašalpas pateikiami pagal Vagystės akto (angl. „Theft Act 1978“), Sukčiavimo akto (angl. „Fraud Act 2006“) arba Socialinės apsaugos administravimo akto (angl. „Social Security Administration Act 1992“) straipsnius.

Tokiu atveju, jei asmuo bus pripažintas kaltu, jis turės kriminalinį įrašą už sukčiavimą, turės sumokėti baudą, o už didelio masto pašalpų vagystę gali gauti netgi laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų.

Kaltinamajam bausmė skiriama pagal tai, kiek ilgai pašalpos buvo gaunamos, ar asmuo buvo susitaręs su kitais ir nusikaltimą planavo, ar jo motyvacija buvo siekis pasipelnyti, ar paraiškos buvo pateiktos naudojant svetimą tapatybę, padirbtus ar suklastotus dokumentus.

Žinai pašalpų vagį? Pranešk!

JK valdžia prašo nebūti abejingiems ir pranešti apie savo įtarimus dėl pašalpų sukčiavimo internetu, užpildžius formą: https://secure.dwp.gov.uk/benefitfraud arba telefonu 0800 854 440.

Ką manai apie šią problemą? Galbūt pats esi pasinaudojęs įstatymų spragomis, o gal piktiniesi tais, kurie primelavę gauna socialines išmokas?

Jolanta Terminaitė, Anglija.lt