Jeigu Lietuvoje niekas nesikeis artimiausių kelių dešimtmečių ateities perspektyva atrodo niūriai: darbingo amžiaus gyventojų ir vaikų mažės, pensininkų daugės, bet tai dar ne viskas. Pensininkams ne tik nebus iš ko mokėti didesnių pensijų, bet mažėjant gyventojams, brangs ir infrastruktūros išlaikymas.

Statistikos departamento duomenys rodo, kaip Lietuvoje palaipsniui mažėjo gyventojų.

Priežasčių yra ne viena, tačiau tendencija aiški ir ji iš esmės nesikeičia – žmonių Lietuvoje mažėja.

Štai taip atrodė Lietuvos žemėlapis, įvertinant pensinio amžiaus gyventojų skaičių 1000-iui gyventojų.

Daugiausiai pensininkų buvo šiose rajonų apskrityse: Ignalinos (313,9), Anykščių (301,9), Zarasų (284,3), Varėnos (282,1), Biržų (281,1), Ukmergės (279), Molėtų (277,8) ir Lazdijų (276,2).

Palyginimui, jauniausios apskritys yra Neringos (162,7), Vilniaus rajono (177,1), Klaipėdos rajono (179,9), Kauno rajono (185,2) ir Vilniaus miesto (190,7). Čia pensinio amžiaus gyventojas yra ne kas trečias, o kas penktas.

Be pensininkų, dirbantieji turi išlaikyti vaikus, žmones su negalia ir nedirbančius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad 2016 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje buvo 594,4 tūkst. senatvės pensijų gavėjų, 201,6 tūkst. neįgaliųjų ir 152 bedarbių.

Palyginimui 2010 m., analogiškais duomenimis, Lietuvoje buvo apie 558 tūkst. senatvės pensininkų, beveik 270 tūkst. neįgaliųjų, daugiau nei 320 tūkst. bedarbių.

Taigi iš viso – apie milijoną gyventojų.

Tad kas laukia Lietuvos artimiausiais dešimtmečiais, jei niekas nesikeis ir dirbančiųjų gyventojų nedaugės?

„Jeigu pasižiūrėti į tolimąją Lietuvą, kas jos laukia po artimiausių 20-ies metų, tikrai susidursime su didelėmis problemomis. Pirmiausia, tikrai „pakibs“ visa infrastruktūra rajonuose, nes labai truks gyventojų“, - sako finansų analitikas, profesorius Rimantas Rudzkis.

Jis paaiškina, ką turi omenyje kalbėdamas apie infrastruktūrą pateikdamas Šiaulių centrinio vandentiekio pavyzdį: jei jis pritaikytas aptarnauti 150 tūkst. žmonių, o jų lieka 50 tūkst., didėja vandens kaina, nes mažesniam žmonių kiekiui reikia tokią infrastruktūrą išlaikyti. Anot jo, tas pats palyginimas galioja ir šildymo sistemai.

„Pas mus viskas buvo padaryta protingai, planuojant, kad miestai plėsis, o dabar viskas atvirkščiai. Tad arba sistemas reikia kurti iš naujo, t. y. prie kiekvieno daugiabučio įrengti gręžinius ir dujinius katilus, arba kai kur palaikyti centrinę infrastruktūrą, jei gyventojų kiekis stabilizuotųsi, bet kol kas tuo net nekvepia - Lietuva traukiasi“, - kalbėjo jis.

Kita problema – iš kur gauti pinigų būsimiems pensininkams, ypač, jei dirbančiųjų mažės, o pensininkų daugės?

„Valstybės mokamos pensijos priklauso nuo ekonomikos būklės. Pirmiausia, nuo joje dirbančių žmonių, nes nuo jų algų mokamos įmokos yra pagrindinis šaltinis. Bet gali būti ir kiti mokesčiai, tai yra, verslo“, - sakė ekonomistas, profesorius Romas Lazutka.

Pasak jo, jei tokių mokesčių mokėtojų būtų daugiau, tai būtų naudinga ir šalies pensininkams.

„Socialinio modelio pakete vienas iš esminių dydžių, nulemiančių pensijų indeksavimą, yra darbo užmokesčio fondas. Taigi jei būtų daugiau dirbančių ir uždirbančių, jis būtų didesnis, todėl atitinkamai didesnis ir pensijų indeksas“, - papildo ekonomistas, profesorius Teodoras Medaiskis.

Pašnekovas dėsto, kad daugėjant dirbančiųjų ir mokančių mokesčių ir bazinės pensijos dalies finansavimą perkėlus į valstybės biudžetą, papildomos mokestinės pajamos galėtų būti nukreiptos bendrosios pensijos dalies augimui.

Mato kelias išeitis

Kaip Lietuvoje sustabdyti gyventojų mažėjimą, o gal net ir jų sulaukti daugiau yra ne vienas pasiūlymas.

Sprendimą didžiausius pensinio amžiaus gyventojų kiekius turinčioms savivaldybėms siūlo R. Rudzkis.

„Aš matau puikiausią galimybę priimti į kokią Ignaliną gyventi nuolat ar laikinai vyresnio amžiaus žmones iš Vakarų Europos, teikti jiems slaugos ir kitas priežiūros paslaugas. Pas mus gyventojų tankis yra mažas, šalis graži, daug gamtos, šiuo metu yra ir gana pigu, tad tikrai galima galvoti apie medicininių paslaugų eksportą“, - sakė R. Rudzkis.

Pašnekovas priduria, kad Lietuva gali pasigirti gana gera medicininių paslaugų sistema, o Vakaruose plinta, tad, ko gero, ir Lietuvą pasieks nuotolinės medicinos paslaugos, kai reikalingus mėginius, pavyzdžiui, kraujo, galima paimti slaugytojų centre ir juos siųsti į didesnius tyrimų centrus.

„Būtų didelė nauda, jei Lietuvoje gyventų pensininkas iš Vokietijos: jis pinigus gautų iš ten, o vartotų čia, tad pinigų masė Lietuvoje augtų, būtų didesnis vartojimas ir lengviau būtų išlaikyti infrastruktūrą“,- paaiškino R. Rudzkis.

Jis sako, kad Lietuvoje galėtų apsigyventi ir pensininkai iš ne Europos Sąjungos šalių.

„Mes neišvengiamai turėsime įsileisti žmonių iš kitų šalių, nes pas mus gyventojų struktūroje pirmiausia bus daug pagyvenusių žmonių, antra – tuštės rajonai ir jų infrastruktūra dėl to nukentės“, - kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, svarstytinas ir pasiūlymas užsieniečiams lanksčiau teikti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje.

„Visi pasiūlymai yra svarstytini, tik svarbu neperžengti tam tikro masto, kad kitataučiai neužplūstų masiškai ir nepadarytų gyvenimo nemaloniu pagrindiniams šalies gyventojams. Tam tikrą kiekį žmonių galima įsileisti, su sąlyga, kad jie gali būti išsiųsti iš šalies, jei nesilaiko įstatymų ir panašiai. Svarbu ir tai, kad atvykusieji būtų iš mums kultūriškai artimų tautybių, sakykime, ukrainiečiai, baltarusiai, jų panašus mentalitetas ir jie didelių problemų nesukelia“, - mano R. Rudzkis.

T. Medaiskis paaiškina, kad net jei atvykėliai nemokėtų darbo mokesčių Lietuvoje, pavyzdžiui, būtų kitos šalies pensininkai ar atvyktu su turimu kapitalu, jie galėtų duoti naudos.

„Kad ir nemokėdami mokesčių, tokie atvykėliai gal investuotų, sudarytų paklausą paslaugoms, dėl ko didėtų užimtumas, ekonominis aktyvumas, taigi ir valstybės pajamos, galimai nukreiptinos pensijų didinimui. Iš kitos pusės, turtingi žmonės, galintys brangiai mokėti už prekes ir paslaugas, skatina kainų augimą, kas neigiamai atsilieptų pensijų perkamajai galiai", - sakė jis.

Pašnekovas dėsto, kad būtina sąlyga didesnėms pensijoms – didesnis dirbančios visuomenės dalies produktyvumas, kokiomis priemonėmis jis bebūtų pasiekiamas.

Pavyzdžiui, pirma, tai - daugiau dirbančiųjų auginant gimstamumą, skatinant imigraciją ar skatinant reemigraciją, pensinio amžiau ilginimas, o antra - didesnis darbo našumas, t. y. panaudojant technologijas, robotizaciją.

„Todėl (atsiras – red. past.) didesni atlyginimai bei didesnės galimybės pateikti prekių ir paslaugų už sutaupytus eurus, įgytus „Sodros“ apskaitos vienetus ir panašiai“, - paaiškino T. Medaiskis.

„Rajonai tikrai tuštėja ir priemonių reikia imtis dabar. Neseniai buvau nuvykęs į Ignaliną ir man širdį suspaudė, koks gražus miestelis, gamta aplinkui, viskuo aprūpintas, o gyventojų – dvigubai mažiau nei buvo prieš 2-3 dešimtmečius. Jau geriau tegul ten ukrainiečiai gyvens, nei viskas subyrės. Ten ir vietinių gyventojų liks ir kaip jie ten gyvens? Kas jais rūpinsis?“, - retoriškai klausė R. Rudzkis.

Erika Fuks