Naujienos

Lietuviai Norvegijoje kenčia, nes nežino ir bijo

2008-05-28

5586 – tiek lietuvių šiais metais jau buvo užregistruota Norvegijos mokesčių inspekcijoje, kitaip sakant tiek lietuvių per beveik penkis mėnesius pradėjo Norvegijoje dirbti legaliai. Norvegijos jungtinės profesinių sąjungų federacijos („Fellesforbundet“) atstovai viešintys Lietuvoje sako, kad minėtą skaičių galima drąsiai dvigubinti, mat labai didelė dalis mūsų tautiečių fiordų šalyje dirba nelegaliai arba pusiau legaliai.

Pusantro šimto skirtingų specialybių 160 000 narių visoje Norvegijoje vienijanti „Fellesforbundet“ bando į savo gretas prisišaukti ir baltus – lietuvius ir latvius, tiesa, kol kas, kaip prisipažino patys organizacijos atstovai, gan nesėkmingai. O štai lenkai sudaro bemaž trečdalį „Fellesforbundet“ statybininkų sektoriaus narių. Todėl, pasak profsąjungos atstovų, lietuviai šiuo metu uždirba tiek, kiek lenkai 2004 metais, kai tik pradėjo jungtis prie jų teises galinčių apginti profsąjungininkų. Būtent prieš ketverius metus buvo nuspręsta, kad „Fellesforbundet“ bus ne tik norvegų, bet apskritai visų šioje šalyje dirbančių darbuotojų profesinė sąjunga.

Nors lietuvius „privilioti“ į profsąjungą kol kas sekasi sunkokai, tačiau iš jau esamos patirties „Fellesforbundet“ ekspertai sakė, jog mūsų tautiečiai dažniausiai dirba statybose, žemės ūkyje, žuvininkystėje, miškininkystėje, o didžiausia jų problema – beveik jokių žinių apie savo, kaip darbuotojų teises neturėjimas bei kalbos barjeras.

Visi tie lietuviai, kurie jau ryžosi prisijungti prie „Fellesforbundet“ prisipažino, kad pirmiausia atvažiavę į Norvegiją dirbo nelegaliai. Nelegalaus darbo atvejai įvairūs, lietuviai išnaudojami ir apgaudinėjami skirtingai. Vienas populiaresnių būdų yra atidaryti įmonę Lietuvoje (taip daro ir lietuviai, ir norvegai) ir darbuotojus vežti į Norvegiją padirbėti tarsi į komandiruotes. Tačiau pakalbėjus su jais, paaiškėja, kad Lietuvoje jie toje įmonėje apskritai niekada nedirbo, o tai reiškia, kad kompanija įsteigta tik tam, kad vežtų darbininkus į Norvegiją. Tokiais atvejais žmonės paprastai gauna dvi darbo sutartis, „lietuviškame“ variante būna parašyta, kad jie gaus minimalią lietuvišką algą, o kitame variante įrašoma faktinė alga, kurią jie ištikro gauna Norvegijoje.

Kitas, gan dažnas lietuvių darbininkų skriaudimo atvejis – jie verčiami dirbti ne kaip samdomi darbuotojai, o tarsi užsiimdami individualia veikla. Tokiais atvejais žmonės net neįtaria, kad patys privalo mokėti ir pajamų mokestį, kuris Norvegijoje gali svyruoti nuo kokių 20% iki daugiau nei 30%, mat ten taikoma progresinė mokesčių sistema.

Pasak „Fellesforbundet“ atstovų, dažnai iš lietuvių bei kitų naujųjų imigrantų algų išskaičiuojamos išlaidos už kelionę iš Lietuvos, būstą ir kt., o tada jau paaiškėja, kad iš lyg ir legalaus atitinkamai darbo šakai priklausančio minimumo lieka daug mažiau nei tas privalomas minimalus atlygis.

Dar viena bėda – nusikaltusiems darbdaviams taikomos itin švelnios baudos, pavyzdžiui, už organizuotą nelegalų įdarbinama skiriama apie 5000 litų bauda, net sklinda gandai, kad darbdaviai tokius baudų kvitus tarsi tyčiodamiesi įsirėmina ir pasikabina ant sienos. O išskundus tokį darbdavį, samdantį žmones nelegaliai, labiausiai nukenčia būtent pas jį nelegaliai dirbę darbuotojai, pavyzdžiui jiems gali tekti susimokėti mokesčius, kuriuos už juos privalėjo mokėti darbdavys, bet įdarbino juos kaip užsiimančius individualia veikla ir net nepasivargino įspėti, kad keliasdešimt procentų savo uždarbio jie turėtų savarankiškai sumokėti mokesčių inspekcijai kaip pajamų mokestį.

Nelegaliai ar pusiau legaliai dirbantys darbuotojai nukenčia ne tik dėl to, kad gauna itin mažas algas, bet ir todėl, kad yra neapsaugoti socialiai, o susižeidę, susirgę irgi liktų nelaimėje vieni.

Ko gero, pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai taip nedrąsiai stoja į norvegišką profsąjungą – baimė prarasti darbą. Tačiau „Fellesforbundet“ atstovų teigimu, taip dar neatsitiko nė vienam į jų organizaciją įstojusiam lietuviui. O profsąjungos nariu gali tapti net ir tie lietuviai, kurie yra įdarbinti Lietuvoje registruotų įmonių ir vežami į Norvegiją tarsi į komandiruotes.

„Fellesforbundet“ specialistai teigė, kad kiekvienas lietuvis įsidarbindamas Norvegijoje turėtų išsireikalauti bent trijų svarbiausių dokumentų (tinka ir kopijos): darbo sutarties, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo užmokesčio priskaičiavimo lapelių. Dviejų pastarųjų negalima išmesti bent pusantrų metų.

Norvegijoje gyvena 4,64 mln. gyventojų, 2006 metų Norvegijos migracijos departamento duomenimis šioje šalyje gyveno, dirbo ir mokėsi apie 10 000 mūsų tautiečių. Šiuo metu Norvegijoje dirba apie 150 000 užsieniečių, o darbo rinkai dar reikėtų apie 100 000 tokių darbuotojų. O štai neseniai atlikto tyrimo duomenimis 7 iš 10 naujųjų imigrantų (iš Europos Sąjungos valstybių, prisijungusių prie bloko nuo 2004 metų, tarp jų ir Lietuvos) norėtų likti visą laiką gyventi Norvegijoje.

Deimantė Dokšaitė
www.lietuviams.com

   

Susiję raktiniai žodžiai: Darbas, Fellesforbundet, Legalumas, Lietuviai pasaulyje, Norvegija

 
 
 

Susiję straipsniai:

 
 
 

Apklausa

Ar lankaisi JK muziejuose, meno galerijose?

Taip

Būna, bet retokai

Kai tik atvykau į JK, lankiausi, bet dabar jau nebe

Ten, kur gyvenu JK, nėra muziejų / galerijų

Ne ir neketinu – manęs tokie dalykai nedomina

Skelbimai

Be registracijos!

Anglija.lt radijas

Anglija.lt pokalbiai

CEPELINAS.CO.UK - verslas Britanijoje

Orai

Barking garage
Palmers green klinika