Naujienos

Lietuviai Norvegijoje kenčia, nes nežino ir bijo

2008-05-28

5586 – tiek lietuvių šiais metais jau buvo užregistruota Norvegijos mokesčių inspekcijoje, kitaip sakant tiek lietuvių per beveik penkis mėnesius pradėjo Norvegijoje dirbti legaliai. Norvegijos jungtinės profesinių sąjungų federacijos („Fellesforbundet“) atstovai viešintys Lietuvoje sako, kad minėtą skaičių galima drąsiai dvigubinti, mat labai didelė dalis mūsų tautiečių fiordų šalyje dirba nelegaliai arba pusiau legaliai.

Pusantro šimto skirtingų specialybių 160 000 narių visoje Norvegijoje vienijanti „Fellesforbundet“ bando į savo gretas prisišaukti ir baltus – lietuvius ir latvius, tiesa, kol kas, kaip prisipažino patys organizacijos atstovai, gan nesėkmingai. O štai lenkai sudaro bemaž trečdalį „Fellesforbundet“ statybininkų sektoriaus narių. Todėl, pasak profsąjungos atstovų, lietuviai šiuo metu uždirba tiek, kiek lenkai 2004 metais, kai tik pradėjo jungtis prie jų teises galinčių apginti profsąjungininkų. Būtent prieš ketverius metus buvo nuspręsta, kad „Fellesforbundet“ bus ne tik norvegų, bet apskritai visų šioje šalyje dirbančių darbuotojų profesinė sąjunga.

Nors lietuvius „privilioti“ į profsąjungą kol kas sekasi sunkokai, tačiau iš jau esamos patirties „Fellesforbundet“ ekspertai sakė, jog mūsų tautiečiai dažniausiai dirba statybose, žemės ūkyje, žuvininkystėje, miškininkystėje, o didžiausia jų problema – beveik jokių žinių apie savo, kaip darbuotojų teises neturėjimas bei kalbos barjeras.

Visi tie lietuviai, kurie jau ryžosi prisijungti prie „Fellesforbundet“ prisipažino, kad pirmiausia atvažiavę į Norvegiją dirbo nelegaliai. Nelegalaus darbo atvejai įvairūs, lietuviai išnaudojami ir apgaudinėjami skirtingai. Vienas populiaresnių būdų yra atidaryti įmonę Lietuvoje (taip daro ir lietuviai, ir norvegai) ir darbuotojus vežti į Norvegiją padirbėti tarsi į komandiruotes. Tačiau pakalbėjus su jais, paaiškėja, kad Lietuvoje jie toje įmonėje apskritai niekada nedirbo, o tai reiškia, kad kompanija įsteigta tik tam, kad vežtų darbininkus į Norvegiją. Tokiais atvejais žmonės paprastai gauna dvi darbo sutartis, „lietuviškame“ variante būna parašyta, kad jie gaus minimalią lietuvišką algą, o kitame variante įrašoma faktinė alga, kurią jie ištikro gauna Norvegijoje.

Kitas, gan dažnas lietuvių darbininkų skriaudimo atvejis – jie verčiami dirbti ne kaip samdomi darbuotojai, o tarsi užsiimdami individualia veikla. Tokiais atvejais žmonės net neįtaria, kad patys privalo mokėti ir pajamų mokestį, kuris Norvegijoje gali svyruoti nuo kokių 20% iki daugiau nei 30%, mat ten taikoma progresinė mokesčių sistema.

Pasak „Fellesforbundet“ atstovų, dažnai iš lietuvių bei kitų naujųjų imigrantų algų išskaičiuojamos išlaidos už kelionę iš Lietuvos, būstą ir kt., o tada jau paaiškėja, kad iš lyg ir legalaus atitinkamai darbo šakai priklausančio minimumo lieka daug mažiau nei tas privalomas minimalus atlygis.

Dar viena bėda – nusikaltusiems darbdaviams taikomos itin švelnios baudos, pavyzdžiui, už organizuotą nelegalų įdarbinama skiriama apie 5000 litų bauda, net sklinda gandai, kad darbdaviai tokius baudų kvitus tarsi tyčiodamiesi įsirėmina ir pasikabina ant sienos. O išskundus tokį darbdavį, samdantį žmones nelegaliai, labiausiai nukenčia būtent pas jį nelegaliai dirbę darbuotojai, pavyzdžiui jiems gali tekti susimokėti mokesčius, kuriuos už juos privalėjo mokėti darbdavys, bet įdarbino juos kaip užsiimančius individualia veikla ir net nepasivargino įspėti, kad keliasdešimt procentų savo uždarbio jie turėtų savarankiškai sumokėti mokesčių inspekcijai kaip pajamų mokestį.

Nelegaliai ar pusiau legaliai dirbantys darbuotojai nukenčia ne tik dėl to, kad gauna itin mažas algas, bet ir todėl, kad yra neapsaugoti socialiai, o susižeidę, susirgę irgi liktų nelaimėje vieni.

Ko gero, pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai taip nedrąsiai stoja į norvegišką profsąjungą – baimė prarasti darbą. Tačiau „Fellesforbundet“ atstovų teigimu, taip dar neatsitiko nė vienam į jų organizaciją įstojusiam lietuviui. O profsąjungos nariu gali tapti net ir tie lietuviai, kurie yra įdarbinti Lietuvoje registruotų įmonių ir vežami į Norvegiją tarsi į komandiruotes.

„Fellesforbundet“ specialistai teigė, kad kiekvienas lietuvis įsidarbindamas Norvegijoje turėtų išsireikalauti bent trijų svarbiausių dokumentų (tinka ir kopijos): darbo sutarties, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo užmokesčio priskaičiavimo lapelių. Dviejų pastarųjų negalima išmesti bent pusantrų metų.

Norvegijoje gyvena 4,64 mln. gyventojų, 2006 metų Norvegijos migracijos departamento duomenimis šioje šalyje gyveno, dirbo ir mokėsi apie 10 000 mūsų tautiečių. Šiuo metu Norvegijoje dirba apie 150 000 užsieniečių, o darbo rinkai dar reikėtų apie 100 000 tokių darbuotojų. O štai neseniai atlikto tyrimo duomenimis 7 iš 10 naujųjų imigrantų (iš Europos Sąjungos valstybių, prisijungusių prie bloko nuo 2004 metų, tarp jų ir Lietuvos) norėtų likti visą laiką gyventi Norvegijoje.

Deimantė Dokšaitė
www.lietuviams.com

 

Susiję straipsniai:

Norvegijoje dėl 8-metės lietuvės nužudymo sulaikytas lietuvis (2014-10-21)

Švedijoje sulaikyti du sauskelnių kontrabandininkai iš Lietuvos (2014-09-30)

Darbuotojų nerandanti britų kompanija Bostone statys namelius rumunams ir bulgarams (2014-11-21)

Apklausa: du trečdaliai JK gyventojų neturi „laiko sau“ (2014-11-13)

Vengrai britams: jūs esate dideli tinginiai! (2014-11-11)

 
 
 

   

Susiję raktiniai žodžiai: Darbas, Fellesforbundet, Legalumas, Lietuviai pasaulyje, Norvegija

Komentarai

Marius Karnisauskas rašė
2011-05-23 17:15
Beje girinio nuomonei nepritariu, profsajunga daug gali (ir padejo). Tik reikia moketi pateikti problema, ir problema turi buti susijusi su darbo teise. Nors nezinau kaip Svedijoj, cia as apie Norvegija.

Marius Karnisauskas rašė
2011-05-23 17:12
I profsajunga istoti galima susisiekus su profsajunga (ju yra daug, reiktu pasidometi kuri stipriausia, as pvz esu LO favør narys). Kaip rasti- internetas, google ar panasiai. O daugelyje imoniu, bent siek tiek didesniu tai tikrai, yra profsajungos atstovas, kuris duos anketa, ir patars kaip tai padaryti. Toks atstovas vadinasi Norvegijoje tillitsvalgt, pvz. paklauskit kolegu, ar yra toks imoneje.

ramunas rašė
2011-03-06 08:06
gal kas zino kaip norvegijoje transporto imone atsidaryti,kaip skaiciuoja mokescius ir ar verta isvis ja atsidarineti ?romashkas@gmail.com

girinis rašė
2011-02-14 20:33
...zmones maziau tikekit tom graziom profsajungu kalbom as jau keli metai esu ju narys , ir jos nieko nedaro tik prota knisa , pastoviai kas nors negerai , plius ir ju metinis mokestis SE yra 9500sek, atsitikus kokiai bedai vargu ar is ju ko sulauksi , (kalbu apie svedijos profsajungas) nes jiems svarbiau padidint savo nariu kieki , kad susirinktu daugiau is nario mokescio...

regina rašė
2010-09-30 13:17
ar yra profsajunga Honningsvoge ir kaip galima įstoti

gedas. rašė
2010-08-03 20:15
kaip ystoti y profsajunga norvegijoje tronheime labai ydomu.laukiu patarimu.el.pastas gediminasvirsilas@inbox.lt

Tomas rašė
2010-04-29 10:02
as ir daugiau noreciau suzinoti apie se propsajunga.gerai kad yra tokios ystaigos.ar butu galim a gauti adresa.Aciu dembickasdmb@gmail.com.

kostas rašė
2010-02-15 07:09
sveiki ! dirbau norvegijoje bemaz 5 men, man bedirbant sake kad sutvarke ydarbinimo dokumentus, o kai reikejo vaziuoti namo pasake kd dokumentai nesutvarkyti, modejo po 120nok o modescius visvien paeme 28%. neatsiskaito iki galo beveik 7000lt. kaip manote ar sita profsajunga padetu aygauti mano pinigus? laukiu jusu atsakymo

Henrikas rašė
2009-12-17 10:57
butu labai idomu suzinoti ir daugiau apie sia organizacija

margarita rašė
2009-07-06 18:55
labai gerai kad tokia profsajinga yra

saulius rašė
2008-10-31 09:38
.Kur kreiptis ,ir ar galima lietuviu kalba .del stojimo i profsajunga, el pastas ,saulius1968@mail.ru

Janina rašė
2008-09-03 12:40
Kaip istoti i profsajunga?

Tavo vardas:

Komentaras:

Įvesk kodą iš paveiksliuko:
read me

 
Komentarai skirti vartotojų nuomonei išreikšti ir nebūtinai atitinka svetainės savininkų nuomonę. Už komentarų turinį Anglija.lt svetainės savininkai neatsako. Jei radote įstatymams prieštaraujantį komentarą, prašome pranešti info@anglija.lt.
 
 

Apklausa

Ar apsiperki per išpardavimus?

Taip, mėgstu įvairius išpardavimus!

Stebiu ir apsiperku tik kelių parduotuvių išpardavimuose

Nestebiu jų, bet jei kartais netyčia pataikau – taip

Ne

Skelbimai

Be registracijos!

Anglija.lt radio

Anglija.lt chat

Admiral Markets
Hair culture salon
CEPELINAS.CO.UK - verslas Britanijoje

Orai

Įmonių katalogas