Išvykote gyventi iš Lietuvos į kitą šalį visa šeima – su kokiais iššūkiais ir sunkumais susiduria vaikai ir kaip jiems padėti?

Aurima Dilienė, profesionali gydytoja psichoterapeutė, antrus metus su šeima (vyru ir penkiais vaikais) gyvenanti Prancūzijoje, su Anglija.lt skaitytojais dalinasi Įžvalgomis ir patirtimi.

Beje, gali NEMOKAMAI užduoti Aurimai klausimą! Apie tai - straipsnio pabaigoje.

Šiais technologijų laikais, kai dirbti ir gyventi galima nebūtinai ten kur gimei, žmonės keliauja po visą pasaulį ir pasitaiko nemažai atvejų, kai per kelis metus pakeičia net kelias šalis. Kokią įtaką toks gyvenimo būdas daro vaikams?

- Pirmasis ir pagrindinis iššūkis ir sunkumai visuomet būna susiję su užsienio kalba, jeigu atvykstama gyventi į šalį, kurioje kalba kita kalba nei šeimos gimtoji.

Skirtingo amžiaus vaikais skirtingai reaguoja ir skirtingai prisitaiko. Šeima, auginanti ikimokyklinio amžiaus vaikus yra gerokai mobilesnė, gali lengviau keisti gyvenamąsias vietas, pavyzdžiui, dėl darbo pasiūlymų ar karjeros galimybių, nes tokio amžiaus vaikai pagrindinius savo poreikius tenkina šeimoje, jiems dar nėra svarbus socialinis ratas – draugai.

Daugumoje šalių ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, todėl galima leisti vaikus į tos šalies darželius-mokyklas arba samdyti aukles. Praktikuojamos auklės, kalbančios gimtąja vaiko kalba, kad jis išmoktų ir kalbėtų tėvų kalba.

Vaikui augant, gyvenant užsienyje, dauguma pradeda lankyti valstybines mokyklas, kuriose tos šalies valstybinė kalba.

Labai dažnai tėvai, atvykę su vaikais gyventi į kitą šalį, vaikų neparuošia (nemoko prieš išvažiuojant tos šalies kalbos) ir „įmeta į vandenį“ tikėdami, kad „kaip nors išmoks“.

Suprantama, kad vaikas nelabai gali pasipriešinti, eina kur liepiamas, patiria stresą dėl nesugebėjimo kalbėti, bendrauti, įprastai komunikuoti. Čia galima pasakyti, kad kiek vaikų – tiek ir atvejų. Vienas sėdi kampe ir tyli, kitas mėgina susikalbėti gestų kalba, piešiniais ar kitaip išradingai mėgina užmegzti kontaktus ir išsisukti iš susidariusios situacijos. Tokiu būdu ugdomas išradingumas, adaptacijos ribos plečiasi.

Kaip galima būtų padėti, jeigu jau taip atsitiko, kad vaikas pradėjo eiti į mokyklą nemokėdamas tos šalies kalbos?

- Pirmiausiai reikėtų pagalvoti kartu su vaiku, kokius išskirtinius ar kiek didesnius sugebėjimus ar pomėgius jis turi: gal gražiai piešia, gal muzikuoja, gal yra kokios nors šakos sportininkas? Tuomet pamėginti paieškoti vietovėje, kurioje apsigyvenote, tos rūšies užsiėmimų. Tai gali būti muzikos, meno, sporto, šokių ar kiti būreliai, mokyklėlės – kūrybinėse veiklose mažiau naudojama žodinė kalba, bet tuo pačiu metu vyksta komunikacija ir taip susidaro socialiniai ryšiai, susirandama draugų, susipažįstama su aplinka.

Naujoje aplinkoje taip pat svarbu perprasti ten galiojančias taisykles, tvarką, įpročius, reikalavimus. Vaikams reikėtų padėti tai suprasti, išversti, pabūti šalia kai reikia atlikti kažkokias naujas užduotis.

Visa šeima apie tai galėtų pasikalbėti prie pietų ar vakarienės stalo. Bendras susitelkimas ir vienas kito palaikymas stipriai palengvina adaptacijos kitoje šalyje, kitoje kultūroje sunkumus.

Gana sunkus išmėginimas būna paaugliams, kai jų socialinė komunikacija tuo amžiaus periodu yra pagrindinis prioritetas ir draugų turėjimas, priklausymas bendraamžių bendruomenei yra svarbiausias dalykas.

Teoriškai adaptacija trunka tris mėnesius, tačiau ji gali užsitęsti iki pusmečio ir metų sunkesniais atvejais. Antraisiais metais jau turi atsirasti įgūdžiai naujoje aplinkoje, turi būti užmegzti socialiniai kontaktai ir prasideda tų naujų įgūdžių tobulinimas. Jeigu vis dar vaikas ar suaugęs patiria didelį stresą, tai rodo, kad adaptacija nebuvo sėkminga ir reikėtų skubiai kreiptis pagalbos.

Ilgiau pagyvenus užsienyje, vaikai, girdėdami savo aplinkoje tos šalies kalbą ima tarpusavyje ir su tėvais kalbėti ne gimtąja kalba, o ta, kurią girdi dažniau, nes taip lengviau. Ar tai yra gerai? Ir ar reikia išsaugoti gimtąją kalbą?

- Taip, tai situacija, kurią galima pavadinti „uždelsto veikimo bomba“. Tik atvykus, atrodo kad svarbiausia yra išmokti užsienio kalbą, kad palengvinti socialinę integraciją į visuomenę. Jeigu vaikai iki 4-5 metų – jie dar nemoka savo gimtosios kalbos, o ją girdėdami vis rečiau ir nenaudodami, ima pamiršti. Jeigu nėra mokomi rašyti – savo gimtąją kalbą praranda. Vyresni vaikai, kurie jau mokėjo ir skaityti ir rašyti gimtąja kalba, tokio pavojaus išvengia, tačiau tuo atveju irgi svarbu neapleisti ir plėsti jų žodyną ir gimtosios kalbos naudojimą knygų skaitymų ar filmų žiūrėjimu.

Pasigilinus į situaciją, gimtosios kalbos išlaikymas yra svarbus keliais aspektais. Pirmas ir svarbiausias – tai identiteto, priklausymo tautai, t. y. tautybės suvokimas. Kokios aš esu tautybės? Jeigu esu lietuvis, tai moku kalbėti, rašyti ir skaityti lietuviškai. Koks aš lietuvis, jeigu kalbu skaitau ir rašau angliškai? Jeigu mano abu tėvai lietuviai, anglų ar prancūzų aš tikrai nepavirsiu gyvendamas ne Lietuvoje. Taigi identitetas yra svarbiausias klausimas.

Kita situacija yra mišriose šeimose – kai tėtis ir mama skirtingų tautų. Šituo atveju dvikalbystė yra didžiulė dovana vaiku, vėliau jau suaugusiam žmogui. Tik svarbu nepatingėti ir skirti laiko mokyti savo gimtosios kalbos vaikus nuo mažens, nesitikint, kad „jeigu norės, užaugęs išmoks". Taip jūs padarysite neįkainojamą dovaną savo vaikui – dvikalbystės dovaną. Taigi, tas antrasis aspektas – kelių kalbų mokėjimas, kuris suteikia gerokai daugiau galimybių ateityje.

Esi sunkioje psichologinėje situacijoje? Nežinai, kaip elgtis, ir reikia pagalbos? Užduok klausimą psichoterapeutei! Tiesiog parašyk el.laišką paštu info@anglija.lt, kuriame nurodyk, kad jis skirtas psichoterapeutei, ir netrukus gausi atsakymą*!

Daugiau informacijos apie šeimų konsultantę-psichoterapeutę Aurimą Dilienę bei patariamųjų straipsnių rasi jos svetainėje www.aurimadiliene.com . Aurima taip pat atvyksta į lietuvių bendruomenes skaityti paskaitų, vesti seminarų šeimos santykių klausimais.

*Atsakymas bus publikuojamas Anglija.lt portale, tačiau jokie Tavo duomenis nebus skelbiami, visi Tavo laiške paminėti vardai bus pakeisti ir t.t.