"KG Group" paukštynas gavo sertifikatą halal, nes jo klientas restoranų tinklas KFC išreiškė norą pirkti brangesnę halal paukštieną. Toks sertifikatas bendrovei kainavo papildomas darbo ir laiko sąnaudas.

"KG Group" Kokybės vadybos sistemos specialistė Irena Škėrytė per konferenciją „Verslas su islamo pasauliu: galimybės, iššūkiai ir patirtis“, organizuotą mokymų bendrovės „Apertum“, pasakojo, su kokiais sunkumais bendrovei teko susidurti.

Bendrovė, paprašius jos klientui KFC, dėl sertifikavimo kreipėsi į „Halal food authority“. Įmonė turėjo įvykdyti ne vieną papildomą reikalavimą, kad produktas neprieštarautų islamo įstatymams ir būtų leidžiamas vartoti. Nuo šių metų balandžio Vilniaus paukštynas gavo „Halal food authority“ sertifikatą, kuris pripažįstamas JAV, Azijos šalyse, Afrikoje.

„Pirmas, svarbiausias reikalavimas, kuris sukėlė daugiausiai nerimo, tai, kad skerdikas turi būti musulmonas, nes skerdimą gali atlikti tik skerdiko licenciją turintis suaugęs praktikuojantis musulmonas, - sakė I. Škėrytė. - Lietuvoje surasti praktikuojantį musulmoną, kuris norėtų skersti gyvulius, patikėkite, yra didelė užduotis.“

Įmonė pagalbos kreipėsi į Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro - Muftiato valdybos pirmininką, muftijų Romą Jakubauską. Jis savo pranešimo metu taip pat paminėjo skerdikų trūkumo problemą Lietuvoje ir lakoniškai pakomentavo: „jeigu bus gera alga, atsiras ir skerdikų“.

Tačiau tik surasti skerdiką nepakako – sertifikavimo įmonės auditorius jį tikrino, vertindamas, ar asmuo iš tiesų yra praktikuojantis ir tikintis musulmonas, ar žino islamo tiesas, kurias iš jų vykdo. Pirmieji įmonės planuoti įdarbinti musulmonai auditoriaus reikalavimų neatitiko.

Norėdamas tapti halal gyvulių skerdikų musulmonas auditoriui turi nurodyti ir asmeninius duomenis, pavyzdžiui, ar jis musulmonu yra nuo gimimo, ar šią religiją priėmė vėliau, nurodyti kontaktinius duomenis, kad auditorius su juo galėtų susisiekti.

„Nurodomas ir adresas, ir telefonas, o auditorius tikrai dažnai paskambina musulmonams ir paklausia, kaip sekasi dirbti, kokios kyla problemos, tad reikia labai gerai su darbuotojais sutarti, kad nebūtų nesutarimų ir darbuotojas apie įmonę atsilieptų tik gerai“, - kalbėjo I. Škėrytė.

Kitas reikalavimas - skerdikas pagal halal reikalavimus, prieš kiekvieną pjaunamą paukštį turi sukalbėti maldą: „vardan Alacho, Alachas yra Didis“. Skerdimo tempas: per valandą 6 tūkst. paukščių.

„Tai padaryti tikrai yra sunku, tačiau mūsų skerdėjai galbūt negarsiai sako, o paukštis gal net ir negirdės dėl darbuotojo galvos apdangalo“, - svarstė I. Škėrytė.

Paukščiai skerdikus pasiekia apsvaiginti garsu. Jo stiprumas toks, kad nepapjautas paukštis atsigauna natūraliai.

Auditoriai tikrina, darbuotojai nori didesnių algų

Bendrovei, pradėjusiai ruošti paukštieną halal būdu, papildomai reikėjo investuoti ne tik į personalą, bet ir įsirengti galingesnį prietaisą paukščiams garsu apsvaiginti. Rezultatas: suteiktas sertifikatas pusmečiui, bet numatyti netikėti įmonės patikrinimai.

„Kas yra džiugiausia, vyksta neperspėti patikrinimai įmonėje, – kalbėjo I. Škėrytė. - Rugsėjo mėnesį 5 valandą ryto skambino apsaugos darbuotojas ir sako, kad prie durų stovi auditorius ir nori atlikti auditą, atvažiuokite. Kalbėjimas, kad palaukite 15-20 minučių, kol atvažiuos atstovas, galintis pristatyti įmonę, po ją vedžioti, netiko, į patalpas auditorius buvo įvestas.“

Pasak jos, auditorius tikrino ir kaip švariai yra paruošta įranga darbams, tad kartą atvyko 2 valandą nakties ir uostė, ar yra likę kraujo kvapo ant naudojamų priemonių.

Visgi auditoriaus patikrinimai – ne pats resursams imliausias darbas. Daugiausiai įmonei kainavo papildomi darbuotojai. Pasak jos, paieškos buvo ilgos, bet dabar skerdykloje dirba 6 musulmonai, dar 2 dirba išpjaustymo skyriuje ir skerdyklos darbuotojus pakeičia esant reikalui, pavyzdžiui, ligos ar atostogų atveju. Planuojama jų įdarbinti ir daugiau. Bendrovės duomenimis, visi įdarbintieji iki šiol gyveno Lietuvoje, yra sukūrę šeimas, turi vaikų, tačiau kai kurie neturėjo leidimo dirbti.

„Paskaičiuokime, kiek algos kainuoja ir kokios sąnaudos, jiems tikrai mokamas ne minimumas ir jie supranta, kad halal plečia rinkas ir apetitas auga bevalgant, jie nori dar ir klausia, kodėl nekeliate algos, - sakė I. Škėrytė. - Jie dirba 4 valandas per dieną, ne 8, bet jaučiasi diskriminuojami, kad lietuviai gauna daugiau. Tai yra tikrai netiesa.“

Ji atviravo, kad su kitatikiais darbuotojais bendrauti sunku, nes jie vėluoja į darbą ar susitikimus.

„Kartais net su pačiu auditoriumi pajuokaujame, kad jų reikia labai laukti, kaip moterų į pasimatymą, kadangi jie visur mėgsta vėluoti, tikrai ne visuomet ateina į darbą laiku. Iš pradžių kažkaip gražiau kalbėjomės, bet kai jau pažįstame vieni kitus, pokalbis ėjo rimtesnis, aišku, dabar santykiai yra geresni“, - kalbėjo pranešėja.

Tačiau ji sako, kad jaučiami ir kultūriniai skirtumai, pavyzdžiui, jų požiūris į moterį yra ne į kaip lygiavertę pašnekovę.

„Vieno pokalbio metu pertraukėme ir pasakėme, dabar leisk pasakyti mums, po to tu galėsi pasakyti savo poziciją, tas žmogus po darbo dienos atėjo ir pasakė „žinai, tu turi atsiprašyti, nes tu nemandagiai pasielgei ir mane nutraukei“. Štai tokios kultūros yra“, - atviravo pranešėja.

Pasak jos, anksčiau musulmonai melsdavosi darbo vietoje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad dirbantys gali pasimelsti po darbo, todėl kolegos jų maldų darbe nebegirdi.

Ji prisiminė, kad iš pradžių kitus paukštyno darbuotojus stebino tai, kad keli dirbantys musulmonai yra juodaodžiai. Tačiau specialistė užtikrino, kad dabar kolektyvas „susigyveno“ ir niekas nustebimo nereiškia.

Pasak I. Škėrytės, nepaisant papildomų sąnaudų ir patirtų iššūkių, halal gamybos įrengimas atsipirko.