Seimo rinkimai praūžė iš esmės ir nušlavė valdančiąsias partijas. Remiantis negalutiniais rinkimų duomenimis, pirmą vietą daugiamandatėje rinkimų apygardoje laimėjo Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Tai didžiulis laimėjimas partijai, kuri 2012 m. rinkimuose neperžengė rinkimų barjero ir teturėjo tik vieną vietą, iškovotą vienmandatėje apygardoje.

Šįkart valstiečiai žalieji ne tik peržengė barjerą, bet ir spurtavo kaip reikiant. Negalutiniai duomenys rodo, kad partija sulaukė 21,66 proc. balsų ir iškovojo 20 mandatų.

Pirmumo balsai nelabai pakeitė partijos sąrašą. Pirmasis jame išliko S. Skvernelis, kuris surinko daugiau nei 110 tūkst. balsų. Antras liko R. Karbauskis su daugiau nei 105 tūkst. balsų. Toliau šios partijos sąraše – Rima Baškienė, dabartinė Seimo narė ir ištikima R. Karbauskio bendražygė ir gerais laikais, ir prastais.

Žmonės išstūmė R. J. Dagį

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose irgi šventė. Preliminariais duomenimis, už konservatorius balsavo 21,55 proc. rinkėjų. Partija gali laimėti 19 mandatų daugiamandatėje apygardoje.

Pirmumo balsai šios partijos sąraše ypač įdomūs. Pirmasis liko partijos lyderis Gabrielius Landsbergis su daugiau kaip 120 tūkst. balsų.

Antroji – tapo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, surinkusi daugiau nei 107 tūkst. pirmumo balsų. Prieš rinkimus sąraše ji buvo ketvirta. Irena Degutienė iš antros vietos nusileido į ketvirtą. Ekspremjeras Andrius Kubilius, kaip ir buvo, liko trečias.

Šios partijos sąraše buvo reikšmingų kritimų ir aukštų pakilimų. Pavyzdžiui, Rimantas Jonas Dagys nusileido iš 15-os vietos į 23-ą. Tuo metu Mykolas Majauskas pakilo iš 36-os į 12-ąją, o Tadas Langaitis šoktelėjo iš 29-os į 11-ą.

Socdemų gretose – G. Kirkilo ir L. Linkevičiaus šuolis

Socialdemokratams šie rinkimai nebuvo labai palankūs. Jie tikėjosi laimėti, tačiau turės tenkintis trečiąja vieta bent jau daugiamandatėje apygardoje.

Preliminariais duomenimis, už socialdemokratus balsavo 14,44 proc. Tai reiškia 13 mandatų.

Tačiau įdomiausi yra šios partijos pirmumo balsai. Premjeras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius surinko vos 60 tūkst. pirmumo balsų, nors metų pradžioje jo asmeninis reitingas buvo vienas didžiausių ir sumažėjo tik pastaruoju metu. Tai kur kas mažiau nei S. Skvernelis, R. Karbauskis ar konservatorius G. Landsbergis.

Dar viena didžioji intriga, kad antruoju asmeniu pagal pirmumo balsus tapo buvęs partijos lyderis, ekspremjeras Gediminas Kirkilas. Tiesa, jo surinktų pirmumo balsų kiekis – apie 25 tūkst. Tai reiškia, kad būdamas antras G. Kirkilas vis tik stipriai atsilieka nuo A. Butkevičiaus.

Trečioji pagal pirmumo balsus – finansų ministrė Rasa Budbergytė su 24,8 tūkst. pirmumo balsų, ketvirtas - rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas, surinkęs irgi apie 24 tūkst. Šis politikas dažnai įvardijamas kaip asmuo, galintis pakeisti A. Butkevičių, kuris po pralaimėtų rinkimų gali būti spaudžiamas pasitraukti iš lyderio pozicijų.

Tačiau pakeisti jį gali ir dar viena socialdemokratų politikė, finansų ministrė R. Budbergytė, kuri kartais siejama su G. Kirkilu.

Seimo narė Raminta Popovienė, kurios prieš rinkimus niekas beveik nežinojo, iš penktos vietos nukrito į dešimtą, tuo metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius iš 34-os vietos pakilo į 9-ą.

Šoktelėjo ir buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė: iš 22-os vietos į 13-ą. Bronius Bradauskas irgi pajudėjo aukštyn: nuo 30-os vietos į 15-ą.

Liberalai išliko

Liberalų sąjūdis jau dėkingas, kad išliko. Maža to, didžiausią korupcijos skandalą išgyvenusi partija, preliminariais duomenimis, laimi 8,99 proc. balsų arba 8 mandatus.

Pirmumo balsai šios partijos sąrašo stipriai nepakeitė: pirmas liko sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas, surinkęs apie 38 tūkst. pirmumo balsų.

Toliau eina Virgilijus Alekna, bet iš 7-os vietos į 3-ią pakilo Gintaras Steponavičius su 19 tūkst. balsų.

Vienas ryškesnių šuolių – Aušrinė Armonaitė: ji pakilo iš 19-os vietos į 6-ą.

Partijos lyderis Remigijus Šimašius rinkimuose nedalyvavo, nes pagal Seimo rinkimų įstatymą laimėjęs mandatą iškart prarastų Vilniaus mero pareigas.

Darbo partija krito

Didžiausia šių rinkimų naujiena, kad į Seimą nepatenka Darbo partija, kuri praėjusiuose rinkimuose daugiamandatėje apygardoje buvo iškovojusi daugiausia balsų. Ilgą laiką Darbo partija skaičiuojant rezultatus balansavo ant ribos, tačiau paryčiais paaiškėjo, kad surinkusi 4,71 proc. balsų mandatų dalybose ji nedalyvaus.

„Tvarka ir teisingumas“ iškovojo 5,36 proc. balsų. Tai reiškia 5 mandatus Seime.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija savo ruožtu iškovojo 5,47 proc. Seime tai sudarys 5 mandatus.

Kitos partijos ir koalicijos į Seimą nepatenka.

N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija surinko 6,09 proc. balsų, bet mandatų dalybose nedalyvaus, nes rinkimų barjeras koalicijoms siekia 7 proc.