Nusprendus išsinuomoti butą Londone tenka apsišarvuoti kantrybe. Nors kartais sėkmė aplanko ir svajonių būstas randamas greitai, dažniau pasitaiko ilga ir sunki kelionė per kopas, ieškant ekonomiško ir kitaip labiausiai tinkamo sprendimo.

Aš maniau radusi tinkamą butą po mėnesio paieškos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad įsivėliau į painiavą su įtartinai dirbančiais lietuviais agentais.

Būsto nuomai Londone ieškoti galima keliais būdais. Pirmasis – išsirinkti agentūrą ar kelias iš jų ir laukti, kuri pirma ras tinkamą variantą. Antrasis – savarankiškai ir nuolat ieškoti skelbimų portaluose bei spaudoje, o išsirinkus susisiekti su agentūra ar privačiu savininku. Trečiasis – visais įmanomais būdais paskelbti, kad ieškai namų, mat privatūs savininkai, prieš dėdami skelbimus, dažnai peržvelgia ieškančiųjų sąrašus internete.

Pareikalavo pinigų prieš apžiūrint butą

Aš iš pradžių tikrinau tik skelbimus, tačiau pasitaikė atvejų, kai rinkoje prieš porą minučių atsiradęs būstas būdavo jau išnuomotas.

Pyktelėjusi už tokią neteisybę, užsiregistravau krūvoje agentūrų, jose informacija atsiduria pirmiausia, tad prieš skelbdami viešai, agentai susisiekia su registruotais klientais. Kadangi norėjau išbandyti VISUS įmanomus būdus, dar ir nekilnojamojo turto portaluose paskelbiau ieškanti namų.

Pagal pastarąjį skelbimą į mane kreipėsi moteris, tvirtinanti, kad išnuomoja būtent tokį butą, kurio ieškau, tame rajone, kuriame norėjau ir už itin patrauklią 600 svarų sterlingų kainą. Nedelsdama paprašiau susitikti ir apžiūrėti būstą, tačiau ji tvirtino galinti tik kitą dieną, atsiuntė keletą būsto nuotraukų bei sertifikatą, turėjusį įrodyti, kad šis priklausantis jai.

Butas, švelniai tariant, atrodė per gerai, kad būtų nuomojamas už tokią menką kainą. Nuosavybės sertifikatas man pasirodė įtartinas, tad patikrinau jį šalies registrų bazėje ir neapsirikau – mane bandė apgauti. Tvirtindama, kad susidūrė su daugybe laiko švaistytojų, dėl kurių ji atvažiuoja į butą jo aprodyti, tačiau jo neišnuomoja, moteris paprašė net neapžiūrėjus nuomojamo turto į jos sąskaitą pervesti 500 svarų sterlingų „rezervacijos mokestį“. Netverdama juoku, paaiškinau jai, kad pinigų neaišku už ką nemokėsiu ir palinkėjau sėkmės ieškant kvailių.

Tiesa, toks mokestis (suma priklauso nuo konkrečios agentūros) iš tiesų egzistuoja, tačiau jį pervesti reikia tik tuomet, kai apžiūrimas būstas, pasirašoma preliminari sutartis bei aptariamos nuomos sąlygos ir tolimesnis procesas. Pinigai skirti tam, kad būstas būtų išimamas iš rinkos bei grąžinami pasirašius galutinę nuomos sutartį.

Pirmą kartą šį mokestį sumokėjau visai netrukus. Radusi eilinį skelbimą apie mane tenkinantį butą ir jį apžiūrėjusi pamaniau po dviejų paieškos mėnesių radusi išsvajotąjį būstą. Žinodama, kad jau apžiūrėdama turiu nuspręsti – imu jį ar ne, nedelsdama paprašiau rezervuoti man ir jau kitą dieną agentūroje pasirašiau preliminarią sutartį bei sumokėjau užstatą – 500 svarų sterlingų.

Sukaustyta preliminarios sutarties

Tada ir prasidėjo visos bėdos. Bute gyveno socialiai remtina moteris, kurią teismo sprendimu per porą artimiausių savaičių, pasak agentės, turėjo iškraustyti antstoliai. Po tariamo nuomininkės išmetimo agentė man pranešė, jog bute bus vykdomas remontas, kuris užtruks nežinia kiek, bet greičiausiai, dar po mėnesio galėsiu įsikelti. Kadangi niekur neskubėjau, o remontas tikrai gali užtrukti, jokių įtarimų nekilo, sutikau palaukti.

Praėjus nustatytam mėnesiui susisiekiau su agente, mat ji nesivargino manęs informuoti apie nieką, kas vyksta. Išgirdau, kad trūko vamzdžiai, tad juos suremontuoti užtruks vėl nežinia kiek. Nors preliminarioje sutartyje nurodyta įsikėlimo data jau seniai buvo prabėgusi, apie esą trūkusius vamzdžius sužinojau tik pati paskambinusi agentei, nes jai neatrodė privalu pranešti, kad namai dar netinkami gyvenimui.

Tapo aišku, kad esu vedžiojama už nosies, tačiau nesuprasdama kodėl ir nenorėdama prarasti užstato, nuėjau pažiūrėti, ar tikrai atliekamas remontas, ar tikrai keičiami trūkę vamzdžiai? Paaiškėjo, kad joks remontas nevyksta, tiesiog ten tebegyvena anksčiau minėta ir, pasak agentės, jau kadaise iškeldinta socialiai remtina moteris.

Kadangi buvau pasirašiusi preliminarią sutartį, kurioje nurodoma, kad man atsisakius išsirinkto buto, prarasiu nemenką užstatą, svarsčiau, kaip išsisukti iš nemalonios padėties be teisininkų. Kol agentė kūrė pačias keisčiausias istorijas, dėl ko aš vis dar negaliu kraustytis, apgavystėmis kaltino būsto savininką, statybininkus ir nepripažino paprasčiausios kompetencijos stokos, laukiau dienos, kai ji pati nutrauks pasirašytą sutartį bei grąžins man pinigus, o tuo tarpu ieškojau toliau.

Buto nenuomojo dėl priekabumo

Dar po mėnesio ta pati lietuvė agentė pakvietė užeiti į butą, kuris, esą, tebebuvo remontuojamas ir apžiūrėjus pasitarti, kokių baldų man trūksta bei pasirašyti galutinę nuomos sutartį. Susitikus paaiškėjo, kad moteris neturi buto raktų, mat savininkas jai jų „kažkodėl nedavęs“. Žiopčiojau negalėdama patikėti savo ausimis, kai ji ėmė klebenti pirmame aukšte esančio buto langus.

„Gal statybininkai neužrakino langų, jie dažnai nerakinami, galime įlipti apžiūrėti“, – pasiūlė moteris, o aš įsižnybau sau, kad įsitikinčiau, ar nesapnuoju.

Lyg iš gausybės rago ėmiau berti klausimus. Kodėl pakvietė apžiūrėti, jeigu neturi raktų? Ar ji nežinanti, kad lipimas per langą į sau nepriklausančią nuosavybę vadinamas įsilaužimu? Kodėl ji vadina save nekilnojamojo turto agente, jei elgiasi lyg ką tik atvykusi į Londoną iš Babtų? Kodėl ji švaisto mano laiką? Ir išvis, kas, po galais, čia vyksta? Neatsakiusi nė į vieną klausimą agentė pradėjo kažką neaiškaus veblenti ir teisintis besinaudodama principu „kalta ne aš, kalta aplinka“.

Maniau, kad blogiau jau ir būti nebegali, bet atšaukdama savo pasirinkimą būčiau netekusi pinigų arba galėjau juos atgauti teisiniais būdais, ko labai nesinorėjo. Paprašiau duoti man sutartį, susipažinimui, mat be savo patarėjo nepasirašinėju tokių svarbių dokumentų. Puikiai žinojau, kad atsižvelgiant į akis badančią nekompetenciją, sutartyje bus kas nors, dėl ko ji privalės nutraukti preliminarią sutartį.

Patarėjai, su kuriais bendravau nekilnojamojo turto klausimais, atrado šimtą ir vieną spragą dokumentuose. Negana to, anksčiau sutarta nuomos kaina sutartyje buvo išaugusi keliasdešimčia svarų sterlingų. To pakako, kad galėčiau atsiimti savo pinigus, mat buvo nesilaikyta ankstesnio susitarimo. Deja, neteko net to daryti. Paprašius dar vieno susitikimo su agente ir savo patarėjais (teigiau norinti perrašyti daugumą sutarties punktų, o viena to nedarysiu, nes trūksta žinių šioje srityje) ji pareiškė, kad savininkas atsisako man nuomoti butą. Atsisako, nes per daug „kabinėjuosi“ prie smulkmenų.

Kaip netikėta! Tris mėnesius viskas buvo gerai, tačiau aptikus akivaizdžių trūkumų sutartyje ir paprašius susitikimo su ekspertais po trijų mėnesių savininko nuomonė tariamai staiga pasikeitė. Džiaugiausi susigrąžinusi savo pinigus ir gavusi neįkainojamos patirties srityje, kurioje labai ilgai nenutuokiau visiškai nieko. Kas žino, kuo būtų pasibaigusi ši situacija, jei nebūčiau prašiusi ekspertų patarimų.

Sigutė Limontaitė