Būstą Lietuvoje užsienio piliečiai perka dėl kelių priežasčių: nekilnojamas turtas yra vienas iš argumentų siekiant paprasčiau atvykti į Europos Sąjungą, o kam šis privalumas neaktualus, butus perka, nes neapsikenčia neprofesionalių ir nemalonių nuomotojų.

Lietuvoje septynerius metus gyvenantis verslininkas iš Lenkijos, parfumerijos bendrovės vadovas, Vilniuje būstą nusprendė nusipirkti dėl to, kad jam atsibodo nemalonios patirtys, kurias tekdavo patirti nuomojantis.

„Lietuvoje veikia mano bendrovė, čia gyvenu, daug metų butą nuomavausi, tačiau daugiau tokios patirties nenoriu – sutikau blogų žmonių, patyriau problemų. Pavyzdžiui, aš norėjau būsto be rūpesčių, kur ne kiekvienas prašalaitis galėtų įeiti į laiptinę, su stovėjimo aikštele, draudimu, kad gerai jausčiausi – tokio neradau. Nusipirkau butą ir baigta: esu užsienietis ir noriu dirbti, o ne spręsti dėl būsto kylančias problemas“, – sakė pašnekovas.

Pirkdamas butą verslininkas atsižvelgė ir į namo buvimo vietą: norėjo, kad netoliese būtų parduotuvė, kavinė, nedidelis atstumas iki senamiesčio. Pašnekovas dėsto, jog būsto pirkimui ieškojo 3–4 mėnesius.

“Man susidarė įspūdis, kad kai kurie pardavėjai, pamatę, kad aš lenkas tik dėl to padidino kainas. Bet aš matau kitų pasiūlymų kainas ir pinigus taip pat moku skaičiuoti“, – kalbėjo jis.

Galiausiai verslininkas butą įsigijo viename sostinės dangoraižių ir sako, jog juo yra patenkintas.

„Lietuvoje planuoju toliau gyventi ir, manau, įsigyti būstą Vilniuje buvo gera idėja, nes anksčiau turėjau daug problemų: dėl vietos automobiliui, mokėjimų už komunalines paslaugas, nuomotojų savivalės, kai jie ateidavo į mano nuomojamą butą be mano žinios pažiūrėti, kaip gyvenu – tai yra nesąmonė“, – apibendrino jis.

Paaiškino, kodėl trūksta mandagių nuomotojų

Nekilnojamojo turto bendrovės „Re/max Lietuva” regiono direktorius ir savininkas Žiuljenas Galeckas sako, jog kokybiškai nuomojamų būstų iš tiesų trūksta.

„Lietuvoje nuomos rinka yra labai neprofesionaliame lygmenyje, tai matoma iš to, kaip sudarinėjamos nuomos sutartys, kokios jos yra, kaip yra elgiamasi su nuomininku. Civilizuotame pasaulyje nuomininkas yra saugomas, o gyvenamojo būsto nuoma panaši į komercinio turto nuomą“, – dėstė Ž. Galeckas.

Pasak jo, paprastai savininkas turi įspėti nuomininką, jeigu jis nori užeiti į išnuomotas patalpas, nesikišti, kokiu būdu apmokamos sąskaitos, o visos reikalingos sąlygos turi būti apibrėžtos sutartimi. Ž. Galeckas priminė, kad užsienio šalyse į nuomos sutartis gali būti įtraukiamas punktas, kad kuo ilgiau nuomininkas turtą nuomoja, tuo ilgesnis yra jo įspėjimo dėl išsikraustymo terminas.

„Neseniai teko viešėti Niujorke, su kolegomis kalbėti apie nuomos sektorių: ten žmonės nuomojasi ir 10, ir 15 metų, o nuomos sutartyse yra numatytas tik tam tikras indeksavimas, priklausantis nuo infliacijos. Niujorke savininkai, kurie nuomoja turtą jau 10–15 metų, valdomus pastatus net apleidžia, nes jiems nebeapsimoka pastato turėti – įsipareigojimas nuomininkams yra labai griežtas ir jie negali nutraukti sutarčių ar pakeisti kainų“, – prisimena jis.

Pasak jo, susiformuoti stipriai nuomos rinkai reikia keleto priežasčių: pirma, nuoma turi būti griežtai reglamentuota teisinės aktų, antra, butus dažniau nuomoja investuotojai, kurie iš šios veiklos nori uždirbti, o ne dėl atsitiktinių aplinkybių turtą sumanę išnuomoti gyventojai.

„Lietuvoje dauguma nuomotojų yra ne profesionalai, sprendimas dėl nuomos gali būti priimtas, pavyzdžiui, taip: dukra metams išvyko į Airija, butą nuomosime, tačiau kai ji grįš, butas bus jai vėl grąžintas, arba, jeigu draugo sesers vyro brolis atvyks į Vilnių mokytis, galbūt bus užleistas jam. Dar blogesnis atvejis yra nuomojamas ir kartu parduodamas būstas, kai į nuomininko poreikius nekreipiama dėmesio“, – mano Ž. Galeckas.

Jis pataria žmonėms, kurie planuoja nuomotis būstą, ieškotis nuomininkų ir kartu domėtis priežastimis, kodėl būstas yra nuomojamas, pasiruošti tinkamas sutartis.

„Lietuvoje dar yra paplitusi praktika, kai turtas nuomojamas pagal žodinį susitarimą arba vadovaujantis paprastomis sutartimis, kurios yra parsisiųstos iš interneto. Dėl to dažnai nukenčiama arba nuo nuomininkų, kai reikia išsireikalauti pinigų, arba nuomininkai kenčia dėl savininkų elgesio, – teigė pašnekovas. – Lietuvoje pamažu atsiranda investuotojų, kurie butus pirkto dėl jų investicinės grąžos. Dažniausiai jų sudaromos sutartys būna profesionalesnės, savininkai nesiveržia tikrinti būsto, ar apmokėtos sąskaitos patikrina internetu ir viskas. Taip, įvairių rizikų išlieka, bet tam ir yra sutartys bei užstatai.“

Anot jo, dėl to kai kurie žmonės apsisprendžia būstus įsigyti, o turto pirkimas su būsto paskola yra panašus į nuomą iš profesionalaus nuomotojo.