Ketvirtadienį Londono teisme bus pateiktas ieškinys, kuriame abejojama, ar Didžiosios Britanijos konservatorių vyriausybė gali vienašališkai pradėti derybas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Ieškinį pateiksianti verslininkė Gina Miller mano, kad tokį sprendimą gali padaryti tik Britanijos parlamentas.

Britanijos teismui teks tikrai nelengva užduotis, nes formaliai nors aukščiausias soverenas šalyje yra parlamentas, „Brexitu“ užsiima vyriausybė ir ji vadovaujasi 400 metų senumo vykdančiosios valdžios privilegija – nuo tų laikų tebegaliojančiomis karališkomis teisėmis. Tai teisė be parlamento pritarimo spręsti įvairius svarbius klausimus, kuri tais laikais priklausė karaliams. Ieškinį teiksianti verslininkė G. Miller sako, kad tai neatitinka dabartinės Britanijos konstitucijos.

„Tik parlamentas gali suteikti ar atimti žmonių teises. Aktyvavus 50-ąjį straipsnį, neišvengiamai žmonių teisės bus apribotos. Taigi kreipiamės į teismus ir, manau, būtent teismai privalo išaiškinti, kaip galime išstoti iš Europos Sąjungos. Gal ir ne visiems britams rūpi, kad jie vyriausybės pastangomis praras teisę rinkti Europos Parlamentą bei galimybę dalyvauti kituose Europos reikaluose, bet teisininkai ir politologai pripažįsta, kad yra tam tikra pilkoji zona“, – tikina verslininkė.

Politologas Andrew Blickas tvirtina, kad net jei kažkas yra legalu, tai nebūtinai atitinka Konstituciją.

„Jei vyriausybė gali taip elgtis, tam tikra dalis žmonių teisme ar už jo ribų gali pasakyti, kad taip elgtis nereikėtų. Ir galiausiai nesvarbu, kokiu įstatymu bus pasiremta, pagal Konstituciją parlamentas turėtų būti labiau įtrauktas į šį procesą, nei to nori dabartinė vyriausybė“, – sako politologas.

Vakarykščiai debatai parlamente dar labiau išryškino problemas, su kuriomis susidūrė premjerės Theresos May vyriausybė.

Leiboristų lyderis Jeremy Corbinas piktinosi, teigdamas, kad ši vyriausybė „neturi jokios derybų dėl „Brexit“ strategijos“.

„Mes gerbiame Britanijos žmonių sprendimą palikti Europos Sąjungą, bet ši vyriausybė neparuošė jokių „Brexit“ planų, neturi jokios derybų dėl „Brexit“ strategijos, nesiūlo jokio aiškumo ir skaidrumo – ir jokių galimybių įvertinti tokios strategijos kūrimo procesą. Ant kortos – milijonų mūsų žmonių darbai ir pajamos, svaras krinta, verslas sunerimęs, o vyriausybė atsakymų neturi“, – teigė J. Corbinas.

Kol kas opozicija tiesiogiai nereikalauja balsavimo dėl „Brexit“ parlamente, bet spaudimas konservatoriams pradėti rimtai diskutuoti šį svarbų reikalą Atstovų rūmuose didėja, be to, daug kas priklausys nuo būsimo teismo sprendimo „Brexit“ byloje.