Jungtinės Karalystės Vėžio tyrimų centro turimais duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius sergamumas burnos vėžiu išaugo 68 procentais. Šia liga serga vyrai ir moterys visose amžiaus grupėse. Specialistai mano, kad tokį ligos šuolį lemia nesveikas gyvenimo būdas, rašo dailymail.co.uk.

Kasmet Jungtinėje Karalystėje burnos vėžys diagnozuojamas 11400 žmonių. Šiai kategorijai priskiriamas lūpų, liežuvio, tonzilių ir viduriniosios gerklės dalies vėžys. Liga kasmet Jungtinėje Karalystėje nusineša 2300 gyvybių.

Žmonės ateina per vėlai

Apie Lietuvos situaciją skaičių nėra, tačiau medikų patirtis byloja viena - atvejų taip pat daugėja. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė prof. Alina Pūrienė įvardijo vieną didžiausių Lietuvos skaudulių. Tai – per mažas dėmesys burnos sveikatai.

„Neturime sutvarkyto vėžio registro, turime senus duomenis, kurie taip pat nėra labai tikslūs. Kita vertus, vieną dalyką tikrai turime – begalę žmonių, kurie propaguoja nesveiką gyvenimo būdą, nekreipia dėmesio į savo sveikatą. Iki dabar daugelis mano, kad jų sveikata priklauso nuo valstybės ar gydytojų, o visuomeninės akcijos, skatinančios sveikiau maitintis, negerti ar nerūkyti – skirtos ne jiems. Kol žmogus nesuserga, tol jam neįdomu.

Lietuva viena iš paskutinių Europoje pagal diagnozuotus „apleistų“ vėžių atvejus. Jei Europoje valstybės vienaip ar kitaip tvarkosi, Lietuvoje diagnostika yra pavėlavusi. Pacientas ateina tada, kai jau reikia pašalinti pusę veido, žandikaulį, dalį ar visą liežuvį. Tikrai yra atvejų, kai tokie pacientai po vėžio išgyja, tačiau kaip jis elgsis ir jausis socialiai? Kaip gyvens visuomenėje, netekę pusės veido? Veido rekonstrukcinės operacijos yra apmokamos, tačiau ne naujausiomis technologijomis. Todėl vienaip ar kitaip ant veido lieka ligos pėdsakai. Pas mane ateina pacientės, „merliuku“ užsidengusios skylę veide. Žmogus ir gyvena, ir ne. Ką įdėsi į pašalintą veido ertmę?“, - retoriškai klausė profesorė.

Klinikos vadovė piktinosi, kad ateina žmonės, kuriems pusė veido jau nekrozavę – iškritusios mėsos, atviros, pūvančios žaizdos.

„Jūs man paaiškinkite – jei jie patys nesirūpina savo sveikata, kaip aplinkiniai, šeimos nariai, bendradarbiai to nemato arba ignoruoja? Kodėl esame tokie abejingi kitų sveikatai? Jei burnoje turite žaizdą, kuri negyja 10 dienų ir daugiau – sunerimkite. Tai gali būti burnos vėžio žaizda. Gumbelis burnoje, gerklėje, veide, bet kur – vėl įspėjimas, reikia jį tirti. Balta ar raudona paprasčiausia dėmė ant dantenų, liežuvio ar bet kur burnoje – taip pat problema. Galimi vėžio požymiai – neįprastas, iš kažkur atsiradęs audinių kraujavimas. Skausmas – rečiausia ligos išdava, nebent audiniai jau visiškai yra. Neignoruokite burnos aptirpimo, sunkumo ar skausmo kramtant, ryjant, pasikeitusio balso“, - vardijo A. Pūrienė.

Gydytoja pabrėžė, kad rūkymas, alkoholio vartojimas yra neabejotinai pagrindiniai rizikos veiksniai.

„Vienas gali surūkyti visą traukinio sąstatą cigarečių ir nesusirgti, o kitas – po kelių pakelių išgirsti diagnozę. Reikėtų paminėti ir maistą, ypač – aštrų. Jis mūsų kraštams nėra būdingas, mūsų audiniai nėra prisitaikę nuolatiniam aštrumui, deginimui. Galiausiai – labiau rūpinkimės burnos higiena. Neužtenka, kad tik kvepėtų“, - vardijo profesorė.

„Ir, žinoma, nepamirškime abejingumo savo ir artimo sveikatai. Jūs pirmiausia tepliotumėtės įvairiausius tepaliukus. Kadangi skausmas nėra ūmus, pažadinantis naktį, vis pamirštumėte užsiregistruoti pas gydytoją. Be to, juk kokie mes visi užsiėmę, kad turėtume tam laiko!“, - tęsė ji.

Gydytoja taip pat patarė visada įsigyti tik tinkamo dydžio protezus, kurie trindami ir spausdami nekeltų lėtinės traumos. Taip pat – drėkinti, tepti saulės kremais lūpas, jų nekandžioti.

Anksčiau burnos vėžys pakirsdavo vyresnio amžiaus žmones, tačiau dabar jo aukos – vis jaunesnės.

„Diagnozuojame ligą ir visai jauniems studentams. Mano jauniausia pacientė studijavo antrame kurse. Niekada nežinai, kada klastinga liga gali užklupti. Bet savo sveikatai privalome rasti laiko“, - patarė specialistė.

Paklausta, kur dažniausiai mėgstamos vėžio lokacijos, profesorė kiek išgąsdino.

„Visur burnoje jis gali būti, visgi dažniausiai liga įsirausia po liežuviu, vadinamajame burnos dugne. Tačiau, kaip minėjau anksčiau, navikas gali susidaryti bet kur burnoje, net kaule. Kaulinį naviką pastebime tik rentgeno nuotraukoje“, - sakė A. Pūrienė.

Svarbu pažinti savo kūną

Atsižvelgę į Didžiosios Britanijos gyventojų skaičiaus augimą, ekspertai paskaičiavo, kad jeigu laikotarpyje nuo 1993 iki 1995 metų burnos vėžiu sirgo aštuoni žmonės iš 100 tūkstančių, tai nuo 2012 iki 2014 šis skaičius išaugo iki 13 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Devyni iš dešimties atvejų siejami su nesveiku gyvenimo būdu. Dėl to kalta prasta mityba, alkoholio vartojimas, rūkymas ir infekcijų plitimas. 65 procentų burnos vėžio atvejų priežastis – rūkymas. Tiesa, pastaraisiais metais stipriai sumažėjo rūkančiųjų skaičius, tačiau sergamumas burnos vėžiu toliau auga dėl „uždelsimo efekto“ – tūkstančiai žmonių, pradėjusių rūkyti prieš penkis ar šešis dešimtmečius, tik dabar pajaučia to poveikį.

Sergamumas taip pat gali didėti dėl didesnio alkoholio vartojimo, ypač moterų tarpe, taip pat mitybos, kurioje stinga vaisių ir daržovių. Apie 13 procentų šios ligos atvejų sukelia žmogaus papildomos virusas.

Jungtinės Karalystės Vėžio tyrimų centro vyresnioji sveikatos informacijos specialistė Jessica Kirby sako: „Tikėtina, kad sergamumas burnos vėžiu Jungtinėje Karalystėje auga dėl kelių veiksnių. Du iš rizikos veiksnių susiję su didžiausiu rūkymo ir alkoholio vartojimo mastu. Vėžio paplitimo mastai dažnai siejami su tuo, ką žmonės darė prieš kelerius metus ar net dešimtmečius. O tada žmonės gėrė vis daugiau alkoholio“.

„Nerimą kelia tai, kad burnos vėžys vis labiau plinta. Svarbu pažinti savo kūną ir žinoti, kas yra normalu, kad liga būtų pastebėta kaip įmanoma anksčiau, – toliau aiškina specialistė. – Opa ar žaizda burnoje ar ant liežuvio, kuri negyja, guzas ant lūpos ar burnoje, raudona ar rausvai balta dėmė burnoje ar nepaaiškinamas guzas ant kaklo – į visa tai būtina atkreipti dėmesį. Pirmiausia, šios ligos išsivystymo riziką gali sumažinti sveikas gyvenimo būdas. Burnos vėžio riziką sumažinti gali nerūkymas, saikingesnis alkoholio vartojimas ir vaisių bei daržovių valgymas“.

Vyrų iki 50 metų grupėje sergamumas burnos vėžiu išaugo 67 procentų. Šioje amžiaus grupėje buvo nustatoma apie 340 ligos atvejų, dabar – apie 640. Penkiasdešimtmečių ir vyresnių vyrų amžiaus grupėje sergamumas burnos vėžiu išaugo 59 procentais, nuo 2100 iki 4400 atvejų per metus. Nors burnos vėžiu dažniau serga vyrai, tačiau šia liga serga ir moterys. Per du dešimtmečius dailiosios lyties atstovių sergamumas ja išaugo 71 procentu.

Russas Ladwa iš Didžiosios Britanijos dantistų asociacijos teigia: „Sergamumas burnos vėžiu auga ir dėl to, kad suaugę žmonės nesilanko pas dantų gydytojus. Ankstyva diagnostika yra esminis dalykas, nes pasitikrinimas gali reikšti skirtumą tarp 90 ir 50 procentų tikimybės išgyventi“.

Giedrė Armalytė