18-metė Klara Balogova buvo visai be pinigų ir nėščia, kai keliavo tūkstančius kilometrų iš Slovakijos į Angliją tam, kad ištekėtų už vyro, kurio niekuomet iki to laiko nebuvo mačiusi.

Kaip rašo naujienų agentūra AP, ji puikiai žinojo, kad jam nereikalinga nei ji, nei jos į pasaulį besibeldžiantis kūdikis. Netrukus įvyko vestuvės, o 23-ejų pakistanietis įgijo teisę legaliai gyventi ir dirbti Europoje.

Didžiojoje Britanijoje K.Balogovai buvo pažadėta tvarkinga vieta, kurioje ji galėjo apsistoti, ir netgi šiek tiek pinigų. Vos atvykusi moteris iš Mančesterio persikėlė į Glazgą (Škotija), kur gyveno kartu su būsimu vyru. Kai vyro nebūdavo šalia, ją prižiūrėdavo būsimo sutuoktinio jaunesnis brolis. Moters asmens tapatybės dokumentai buvo paimti.

„Jis manęs neišleisdavo iš namų“, – pasakojo drovi romų tautybės moteris, interviu metu visiškai nepakėlusi akių.

„Kartą per savaitę mes išeidavome kartu. Niekada nebuvau išleista išeiti iš namų viena“, – pridūrė ji.

Kasmet daugybė moterų tokių kaip K.Balogova iš skurdesnių Rytų Europos šalių susivilioja fiktyvioms santuokoms.

Vyrai dažniausiai būna azijiečiai arba afrikiečiai, sumoka daug pinigų, nes nori gyventi, dirbti ar gauti lengvatų pasirinktoje šalyje. Taip pat jie nori užsitikrinti galimybę laisvai keliauti Europoje. Tarpininkaujantys dėl tokių fiktyvių santuokų dažniausiai yra kriminalinių gaujų nariai. Jie ir susiglemžia didžiausią pelną. Kartais nutinka taip, kad svetimoje šalyje tokios moterys lieka išvis tuščiomis kišenėmis.

Prekyba fiktyviomis santuokomis populiarėja kaip tik tuo metu, kai Didžioji Britanija siekia riboti imigrantų srautus. Anot Nacionalinės nusikaltimų agentūros, Didžiojoje Britanijoje moterų, kurios, kaip įtariama, fiktyviai tekėjo, skaičius 2013-aisiais padvigubėjo, iki 45. Tuo metu Europolas praėjusiais metais šio tipo nusikaltimą įvardijo kaip „besiformuojantį reiškinį“.

Dažniausiai nuotakoms apmokamos kelionės į Didžiąją Britaniją, Airiją, Vokietiją, Nyderlandus. Tokios moterys laikomos įkalintos, kol nepasirašo santuokos dokumentų, o jų „sutuoktiniai“ bei jų draugai jas prievartauja, išnaudoja prekybai narkotikais arba net priverčia tekėti daugiau kaip vieną kartą.

„Priklausomai nuo atvejo, moteris gali būti parduodama už tūkstančius eurų, – teigė Europolo specialistė Angelika Molnar. – Tai iš tiesų yra labai pelninga.“

Latvijoje susitarimai dėl fiktyvių santuokų tapo tokia rimta problema, kad šalies valdžia ėmėsi Europos Komisijos remiamos tarptautinės programos, kuri skirta kovoti su tuo. Iš viso praėjusiais metais užfiksuoti 34 atvejai, kai dėl nelegalios prekybos nukentėjo moterys iš Baltijos valstybių. Tarp jų 22 atvejai buvo, kai moterys sutiko su fiktyviomis santuokomis.

Tuo metu Didžiosios Britanijos Vidaus reikalų ministerija kasmet praneša apie tūkstančius fiktyvių santuokų atvejų. Pareigūnų teigimu, sudėtinga susekti tokius atvejus.

„Manau, kad problema yra kur kas didesnė, nei mums atrodo, nes mes atskleidžiame tik nedidelį procentą šių nusikaltimų“, – teigė Philas Breweris, Skotland Jardo (centrinė kriminalinės policijos valdyba Londone) pareigūnas.

Tam, kad suvoktume, kodėl moterys taip elgiasi, pakanka nuvyti į K.Balogovos kaimą. Pastaroji kilusi iš skurstančių romų, gyvenančių Slovakijoje. Kaimas, kuriame ji gyveno, įsikūręs prie Slovakijos sienos su Ukraina ir Vengrija. Jame gyvena apie 250 romų. Daugumos nameliuose nėra nė vandentiekio, juose tamsu, vanduo šuliniuose užterštas.

Socialinis darbuotojas Nicholas Ogu sako, kad žino keletą moterų iš minėto kaimo, kurios ištekėjo fiktyviai Didžiojoje Britanijoje. Šią prekybą kontroliuoja romų nusikalstama grupuotė, kuri įtraukia bedarbius ir menkai išsilavinusius žmones. Pastariesiems pasiūloma gerai užsidirbti užsienyje. Moterys tampa fiktyviomis sutuoktinėmis arba prostitutėmis, tuo metu vyrai būna verčiami sunkiai dirbti.

„Jie sumoka už lėktuvo bilietą, kartais keliaujama automobiliu“, – pasakojo socialinis darbuotojas. „Jie surengia vedybas... Kai vyras gauna, ko jam reikia, tomis moterimis tiesiog atsikratoma.“

Nusikaltėliai priklauso grupuotėms, kurių nariai – slovakai ar čekai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, o jų kriminaliniai partneriai ieško, ką užverbuoti gimtinėse. Škotijoje fiktyvios santuokos ypač populiarios, todėl kad pagal įstatymus čia nereikia tėvų sutikimo tuoktis 16-os metų, tuo metu likusioje Jungtinės Karalystės dalyje leidžiama tuoktis tik sulaukus pilnametystės.

Nėštumas – privalumas

Schema visuomet panaši. Žadamas geresnis gyvenimas arba dideli ir greiti pinigai. Nėštumas laikomas privalumu, kuris jaunikiui padidina galimybes pasilikti gyventi ir dirbti šalyje.

Lapkričio mėnesį policija nustatė prekybos žmonėmis tinklą, kuriame 38-erių pakistanietis sumokėjo 15 tūkst. svarų už fiktyvią besilaukiančią 20-metę nuotaką iš Slovakijos.

Teigiama, kad moteris keliavo aplankyti savo sesers, tačiau Lutono oro uoste ją sutiko vyras ir nugabeno į apartamentus. Su savo „jaunikiu“ ji susituokė liepą netoli Mančesterio. Dėl savo nėštumo ji buvo pageidaujama prekė.

Tačiau vos vyras gavo dokumentus, moteris, apsimetusi aukos seserimi, nugabeno ją į ligoninę abortui. Auka, turinti mokymosi negalią ir nekalbanti angliškai, nesuprato, kas vyksta, kol su ja neėmė kalbėti vertėja. Moteris manė, kad jai bus suteikta pagalba, nes jai buvo užėję pilvo skausmai.

Vedybos iš meilės baigėsi liūdnai

Ne visuomet moterys susitaria tekėti dėl pinigų ar darbo. Kartais jos tai daro iš meilės. Vienas iš atvejų, kurį aprašo portalas, – lietuvės, kuri susipažino su pakistaniečiu Didžiojoje Britanijoje.

Daugybę mėnesių vyras moterį kalbino socialiniame tinkle „Facebook“. Šia istorija pasidalijo socialinė darbuotoja Kristina Mišnienė. Vyras tvirtino, kad savo šalyje yra persekiojamas, ir prisiekinėjo mylintis lietuvę.

Galiausiai iš moters buvo atimtas pasas, todėl jai nieko kita neliko kaip tik ištekėti už jo. Ji neturėjo pinigų grįžti į gimtinę, du kartus ją išprievartavo sutuoktinio „dėdė“, pasakojo K.Mišnienė.

Norėjo parduoti draugę skoloms padengti

Kita moteris iš Latvijos atvyko į Didžiąją Britaniją, nes jos draugas norėjo ją parduoti kaip fiktyvią nuotaką tam, kad padengtų savo lošimo skolas, pasakojo latvė teisininkė Gita Miruskina. Kai ji persigalvojo, buvo užrakinta kambaryje, o jos pagrobėjai jai žirklėmis kirpo rankas.

„Tai truko dešimt dienų, kol ji vis dėlto sutiko ištekėti. Jai tebuvo apie 20 metų“, – pasakojo teisininkė. Kas nutiko moteriai po santuokos, neaišku.

Daugelis moterų pažeidžiamos, nes gyvena sudėtingą gyvenimą arba turi psichinių sutrikimų. Tik nedaugeliu atveju nusikaltėliams pateikiami kaltinimai, nes jie kerta šalies sienas, o moterys dažnai bijo liudyti.

Grįžkime prie K.Balogovos. Dabar jai 22-eji. Ji turėjo ištekėti netrukus po to, kai Didžiojoje Britanijoje pagimdė dukrą.

Tačiau ligoninės valdžia suabejojo dėl vaiko tėvo tapatybės. Jie taip pat nustatė, kad ji neturėjo žalio supratimo, kaip grįžti į savo tariamus namus, esančius vos už kelių kvartalų.

Galų gale jaunikis buvo deportuotas dar iki vestuvių. Moteriai niekuomet nebuvo sumokėta, ji liko be pastogės ir su socialinių darbuotojų pagalba prieš dvejus metus grįžo į Slovakiją. Jos mergaitei Aisai buvo paskirta socialinė globa Didžiojoje Britanijoje, kurioje ji yra iki šiol, kol motina pati negalės ja rūpintis. Moteris sako, kad ji norėtų grįžti į Didžiąją Britaniją.

„Nenorėjau grįžti čia. Man tūkstančius kartų geriau Anglijoje“, – pabaigė ji.