Emigrantai – paspirtis Lietuvos ekonomikai ne tik dėl siunčiamų piniginių perlaidų, bet ir dėl čia įsigyjamų ir išsivežamų prekių. Pirmą kartą prekių judėjimo mastus siekęs įvertinti tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma (94 proc.) emigravusių lietuvių prieš išvykdami apsiperka Lietuvoje.

Į naująją tėvynę per vieną važiavimą išsivežama prekių už vidutiniškai 195 eurus.

Vien įvertinus keturiose šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Airijoje ir Švedijoje) gyvenančių lietuvių emigrantų kiekį, išeitų, kad grįždami vidutiniškai dukart per metus Lietuvoje išsivežimui jie įsigyja prekių už beveik 80 mln. eurų. Tai beveik tiek, kiek siekia metinė Šiaulių „Akropolio“ parduotuvių apyvarta.

„Prekių išsivežimą skatina kelios priežastys: du iš trijų emigrantų nurodo, kad vežasi tokių produktų, kurių užsienio šalyse nėra. Kas antras lietuviškus produktus veža kaip lauktuves. Ekonominės priežastys taip pat svarbios – pusė emigrantų teigia taip siekiantys sutaupyti, nes analogiškos prekės užsienyje kainuoja brangiau, kas penktam tai – papildomas uždarbis, nes atsivežtus produktus kitoje šalyje parduoda brangiau“, – sako tyrimą atlikusios rinkodaros tyrimų bendrovės „Synopticom" direktorius Liutauras Daugirdas.

Kas dešimtas grįžta tik apsipirkti

Kas septintas (14 proc.) apklaustas emigrantas prisipažino, kad prekių iš Lietuvos gabenimas ir pardavimas užsienio šalyje padengia dalį ar net visas kelionės į gimtinę išlaidas. Net kas dešimtam (10 proc.) apklausoje dalyvavusiam emigrantui prekių įsigijimas Lietuvoje yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jis grįžta į Lietuvą.

Vieną iš trijų (37 proc.) išvykusių lietuvių apsipirkimas Lietuvoje veikia kaip papildoma paskata dažniau apsilankyti gimtinėje. Pusė (53 proc.) apklaustųjų nurodė, kad dėl apsipirkimo galimybės į Lietuvą dažniau nekeliauja. „Skaičiai labai įdomūs – išeina, kad yra tam tikra dalis emigrantų, kurie kursuoja tarp Lietuvos ir užsienio valstybių ir gabena iš Lietuvos pigesnes prekes. Šiuo atveju Lietuvai tokia veikla naudinga – skatina mažmeninę prekybą, vidaus gamybą, mokesčiai papildo Lietuvos biudžetą“, – sako L. Daugirdas.

300 eurų apsipirkimui – ne riba

Prieš išvykdami emigrantai Lietuvoje dažniausiai apsiperka už 101-300 eurų (37 proc.), kas dešimtas išleidžia 300 eurų ir daugiau (12 proc.). Po ketvirtadalį apklaustųjų nurodė kaskart išsivežimui Lietuvoje apsiperkantys už 51-100 eurų (27 proc.) ar iki 50 eurų (24 proc.).

Susumavus visų apklaustųjų atsakymus, vidutinis emigranto prekių krepšelis siekia 195 eurus.

Tyrimas parodė, kad taip apsiperkama kaskart sugrįžus. Dauguma emigrantų gimtinę aplanko kartą per pusmetį (38 proc.) ar kartą per kelis mėnesius (24 proc.). Bent kartą per mėnesį namo sugrįžta 15 proc. išvykusiųjų, dar tiek pat grįžta kartą per metus (17 proc.).

Siuntinių sulaukia dar dažniau

Tyrimas atskleidė, kad emigrantai lietuviškų prekių ne tik vežasi su savimi keliaudami iš Lietuvos patys, bet ir sulaukia siuntinių ar jų atveža atvykstantys draugai, artimieji bei pažįstami. Du iš trijų (61 proc.) apklaustų emigrantų patvirtino, kad prašo atvykstančių ar Lietuvoje gyvenančių giminaičių bei draugų atvežti ar atsiųsti daiktų iš Lietuvos.

Didžioji dauguma (85 proc.) apklaustųjų siuntinio iš gimtinės sulaukia iki 5 kartų per metus. Kas dešimtą emigrantą (10 proc.) tokiu būdu prekės iš Lietuvos pasiekia nuo 6 iki 10 kartų per metus. Palyginti nedidelė dalis (5 proc.) siuntinių sulaukia 10 ir daugiau kartų per metus.

Pasak tyrėjų, tokie atsakymai rodo, kad siuntinių mūsų emigrantai sulaukia netgi dažniau, nei prekių parsiveža patys. Vis dėlto tyrimo duomenys neleidžia įvertinti, kokios apimties šie siuntiniai paprastai būna.

Kumpiai, vaistai ir akcizinės prekės

Populiariausi produktai, kuriuos emigrantai vežasi iš Lietuvos – tai maistas (65 proc.), vaistai (51 proc.), tabako gaminiai (48 proc.) ir alkoholiniai gėrimai (33 proc.). „Šios prekės dominuoja, nepriklausomai, kurioje šalyje įsikūrę lietuviai. Pagal šalis pokyčių atsiranda tarp mažiau populiarių kategorijų. Pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją lietuviai dažniau nei į kitas šalis vežasi lietuviškų suvenyrų, į Airiją – lietuviškos spaudos ir knygų“, – sako L. Daugirdas.

Pasak tyrėjų, tokie skirtumai greičiausiai susidaro dėl demografinių ypatumų – Airijoje gyvena daug šeimų, kur vaikams tikriausiai dar norima skatinti gebėjimą skaityti lietuviškai, į Didžiąją Britaniją mokytis dažnai keliauja studentai, kuriems svarbus lietuviškas identitetas. „Vertinant atsakymus pagal lytį, išvykusios moterys dažniau vardija maisto produktus, vaistus ir knygas, o vyrai dažniau vežasi tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus“, – pastebi „Synopticom“ vadovas.

Iš maisto produktų dažniausiai vežamasi mėsos gaminių – dešros, lašinių ir kitų, duonos, saldainių bei šokolado ir lietuviško medaus. Kas trečias gyventojas – emigrantas Europos migracijos tinklo duomenimis, per nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko apie 825 tūkst. asmenų arba trečdalis Lietuvos gyventojų. Keletą pastarųjų metų mažėję, 2015 m. emigracijos mastai vėl išaugo: 2015 m. iš Lietuvos išvyko 44,5 tūkst. asmenų, t.y. beveik 8 tūkst. daugiau nei 2014 m.

Dažniausiai lietuviai keliasi gyventi į Jungtinę Karalystę, Airiją, Vokietiją ir Norvegiją. Pagal valstybių pateiktus oficialius statistinius duomenis, Jungtinėje Karalystėje 2014 m. gyveno 124 tūkst., Airijoje – 40 tūkst., o Norvegijoje – 24 tūkst. Lietuvos piliečių.