Po teroristinių išpuolių Paryžiuje, suirutė keliasi ir į kitus miestus: paskelbta apie Londone evakuojamą stotį, Kopenhagoje – oro uostą, anksčiau lėktuvai iš JAV pakeitė kryptį ir dėl grėsmės nesileido Prancūzijoje.
Ekonomistų vertinimu, visa tai atsilieps pirmiausiai turizmo ir draudimo rinkoms, jei tai tęsis – ir kitiems sektoriams.

Po penktadienio, lapkričio 13 d., virtinės teroristinių išpuolių Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, nusinešusių mažiausiai 129 gyvybes, Europoje prasidėjo neramūs laikai.

Vis daugėja pranešimų apie griežtesnius patikrinimus oro uostuose, sulaikomus lėktuvus apžiūrai, taip pat jų maršrutų pakeitimus: jau savaitgalį buvo paskelbta apie padidintą saugumą Ispanijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Prancūzijos oro uostuose.

Trečiadienį, po antiteroristinės operacijos Paryžiuje, buvo pranešta apie evakuojamą Londono stotį ir Danijos Kopenhagos oro uosto evakuaciją, anksčiau lėktuvas, turėjęs skristi į Paryžių, sulaikytas papildomai apžiūrai Nyderlanduose.

„Po visų šių įvykių ekonomine prasme turėtų išaugti išlaidos krašto apsaugai ir vidaus tvarkai palaikyti, Europa taps panašesnė į JAV, nes kitu atveju grėsmė liks panaši.
Mes matome, kad JAV, po padidintų saugumo priemonių, teroristinių išpuolių yra vienetai“, – mano „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, iš ekonominės perspektyvos žalą pajaus turizmo sektorius, kurio pajamos gali sumažėti. Ekonomisto nuomone, Paryžiaus pasirinkimą išpuoliui galima paaiškinti ir ekonominiu požiūriu – Paryžius yra bene didžiausias miestas kontinentinėje Europoje, kurio finansų centras nėra iškeltas į kitą miestą, be to, kultūrinio gyvenimo ir pramogų simbolis.

„Tačiau istorija rodo, kad su terorizmu gana greitai susitvarkoma, jeigu tai tampa prioritetine sritimi. Galbūt turizmo sektorius gali tikėtis trumpalaikio neigiamo poveikio, bet reikia prisiminti ir tai, kad Europa yra labai skirtinga, pavyzdžiui, ispanai jau ne pirmus metus turi terorizmo iššūkį tiek dėl baskų, tiek dėl išorės grėsmių. Aišku, dėl to žmonėms yra nepatogumų: nori vykti iš vieno miesto į kitą traukiniu, patikra kaip į lėktuvą“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Veikiausiai dabar, pašnekovo nuomone, ES šalims narėms bus paprasčiau skirti 2 proc. biudžeto NATO finansavimui.

„Pastaraisiais metais buvo labai mažinamos išlaidos karo pramonei, manau, Vokietija turėtų didinti savo išlaidas, taip pat ir kitos valstybės, tokios kaip Italija, nes iki šiol didžiausią dalį nuo BVP išleisdavo Turkija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Aišku, reikėtų stiprinti ir visos ES sienos apsaugą“, – mano Ž. Mauricas.

Pasak jo, jei Europai dėl to nepavyks susitarti, skirtingos politikos imsis kiekviena šalis narė, pavyzdžiui, ims vis labiau izoliuotis kaip Vengrija, nuo to nukentės vidaus prekyba, sumažės pasitikėjimas tarp ES šalių ir ES bei kitų šalių.

„Bet istorija rodo, kad kai yra istorinis postūmis, dažniausiai Europa susivienija, manau, didelį vaidmenį turėtų suvaidinti ir JAV, kuri tokiose situacijose paprastai tai padaro. O nukreipus dėmesį gal ir Rusija taps mažiau agresyvi“, – dėstė Ž. Mauricas.

Jis primena posakį, kad norint taikos, reikia ruoštis karui.

„Pavyzdžiui – šveicarai, jie yra iki dantų apsiginklavę, kaimynai vieni kitus stebi ir skundžia. Jei dviejų kambarių bute apsigyvena trys žmonės, jau kitą dieną skambina tarnybos ir klausia, kodėl viename kambaryje du žmonės – taip negalima ir per dvi dienas problema turi būti išspręsta. Kiekvienos išsivysčiusios visuomenės pagrindinis bruožas – skųsti vieni kitus, bet pas mus Lietuvoje to nėra, nes buvome okupuoti, o valdžia atrodo svetima ir korumpuota, dėl to mes vieni kitus dengiame, taip sudarydami sąlygas kriminalui tarpti visuomenėje“, – mano Ž. Mauricas.

Tiesa, Ž. Mauricas pripažįsta, kad teroristiniai išpuoliai galimi iš Šveicarijoje, bet ten, jo nuomonė, tokia tikimybė yra itin maža.

„Šveicarai yra pasiruošę ir iš jų reikėtų mokytis. Nors jie atrodo liberalūs, bet jie viską labai kontroliuoja“, – apibendrino Ž. Mauricas.

Rizika – padidėjusi

DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė vardija, kad po išpuolių Paryžiuje nerimas yra padidėjęs visose Europos šalyse ir poveikis įvairiems ekonomikos sektoriams bus.

„Manau, poveikis turizmui, mažmeninei prekybai ir draudimo sektoriui tikrai bus, nors ataka galbūt yra vienkartinė, bet baimių ji sukėlė tikrai labai daug, nes yra didžiausia per pastarąjį dešimtmetį, nusinešusi daugiausiai aukų. Natūralu, kad žmonės, prieš vykdami į didžiąsias Europos sostines apie tai pagalvos kelis kartus ir dalis bus linkę atsisakyti savo planų“, – DELFI kalbėjo ji.

Anot jos, nors stambumu nepasižyminčios ir mažiau reikšmingos ES šalys galėtų būti vertinamos kaip saugesnės dėl mažesnės terorizmo grėsmės, tačiau veikiausiai jos didesnių turistų srautų tikėtis neturėtų – kelionės apskritai dabar atrodo mažiau patrauklios.

„Dar neaišku, kiek laiko truks įtampa ir ar nebus ji pagilinta papildomų išpuolių, nes žinių iš ISIS buvo visokių“, – vertino I. Genytė-Pikčienė.

Ji pastebi, kad finansų rinkos jau šiek tiek reagavo į išpuolius Paryžiuje, tačiau istoriniai duomenys rodo, kad jei krizinė situacija negilėja, rinkų reakcijos grįžta į normų ribas.

„Finansų rinkos šiek tiek reagavo į patį išpuolį, buvo akcijų rinkų kritimas, taip pat tai paaštrino finansų rinkų dalyvių nerimą dėl bendros euro zonos ekonomikos atsigavimo, kuris suvokiamas kaip trapus, o turizmo sektorius čia vaidina ne mažiausią vaidmenį. Tokios stambios ekonomikos kaip Prancūzijos ir Italijos yra daugiau paslaugas generuojančios, o ne pramonę plėtojančios ekonomikos, tad susijusi su terorizmu rizika turizmo sektoriaus perspektyvas prastina“, – sakė ji.

Dėl šios priežasties investuotojai finansų rinkose elgiasi atsargiau ir vengia rizikos.

„Rinkose investuotojai į bet kokį padidėjusį nerimą reaguoja išparduodami bet kokį rizikingesnį turtą ir savo finansų srautus nukreipdami į saugesnius finansinius išteklius, tokius kaip obligacijos, auksas, saugias valiutas, pavyzdžiui, Šveicarijos franką ar Japonijos jeną. Bet istoriniai duomenys po išpuolių Londone ar Madride rodo, kad finansų rinkų reakcija yra trumpalaikė – kelioms savaitėms“, – apibendrino I. Genytė-Pikčienė.

Visgi ekonomistė sako, kad prognozuoti, kaip bus šiuo konkrečiu atveju yra labai sunku – neapibrėžtumas yra labai didelis.

Pabėgėlių krizė nerimą tik didina

Dar vienas nerimą didinantis veiksnys – pabėgėlių krizė teroristinių išpuolių kontekste.

Ž. Mauricas vardijo, kad kalbant apie ES sienos apsaugą būtina rasti priemonių, kaip suvaldyti pabėgėlių srautus ir galbūt net visai Europai atsitverti bendra siena, o ne Vengrijai atsitverti spygliuota tvora nuo kitos ES šalies Kroatijos ar Slovėnijos. Kitaip nerimas Europoje tik didės, o tai atsilieps ir ekonomikai.

„Visa Europa gali bendrai susitarti ir užsitverti, bet tai nereiškia, kad mes negalime priimti pabėgėlių. Jei juos priimame, tai tvarkingai, išnagrinėję prašymus, ir tik tiek, kiek esame susitarę ir galime priimti. Jeigu norinčių daugiau, galima imtis atrankos“, – sakė Ž. Mauricas.

Atrankos kriterijai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, pasirinkti tik tuos žmones, kurių reikia darbo rinkai, kaip tai daro imigrantus įsileidžiančios valstybės, pavyzdžiui, Kanada. Kitas būdas – atrinkti socialiai pažeidžiamus žmones, pavyzdžiui, vienišas motinas su vaikais, kurios gyvendamos Europoje ir čia dirbdamos kurtų sau ir vaikams ateitį, dar vienas būdas – loterija.

„Gerai būtų susitarti ne tik su Europos Sąjungos valstybėmis, kad priimtų pabėgėlius, bet ir su JAV, Arabų šalimis – sąjungininkais, Rusija. Bet svarbiausia, spręsti problemos priežastį, o ne kovoti su pasekmėmis, nes tai gali dar labiau paskatinti priežastingumą: visi atsikrausto į Europą ir kam tada kažką keisti?“, – vardijo Ž. Mauricas.

ES šalių policijos ir saugumo tarnybų duomenimis, su pabėgėliais į Europą yra patekę ir teroristų.

Erika Fuks