Politikams nutarus Konstitucijoje įtvirtinti šeimos kilmę tik santuokos pagrindu, teisininkų nuomone, niekas negali užtikrinti, ar tokiu atveju nesusituokę partneriai nebus verčiami duoti parodymų vienas prieš kitą ir ar valstybė nenutars atsisakyti pareigos remti vaikus auginančių partnerių arba niekada netekėjusių vienišų mamų.

Tokias galimas naujojo nutarimo pasekmes prognozuoja Vilniaus universiteto Privatinės teisės katedros vedėjas, prof.Vytautas Mizaras.

V.Mizaras retoriškai klausia, argi bus įmanoma pasiekti išsikeltus tikslus - "stabilumą, gerovę šeimoje ir taip toliau" per "prievartą ir prievartos mechanizmą."

Politikams nutarus Konstitucijoje įtvirtinti šeimos kilmę tik santuokos pagrindu, teisininkų nuomone, niekas negalėtų užtikrinti, ar tokiu atveju nesusituokę partneriai nebus verčiami duoti parodymų vienas prieš kitą ir ar valstybė nenutars atsisakyti pareigos remti vaikus auginančių partnerių arba niekada netekėjusių vienišų mamų.

Tokias galimas planuojamų Konstitucijos pakeitimų pasekmes prognozuoja Vilniaus universiteto Privatinės teisės katedros vedėjas, profesorius Vytautas Mizaras, jam pritaria ir kiti DELFI kalbinti, bet pavardės nenorėję atskleisti teisininkai.

„Jeigu bus manoma, kad visos tos teisės, kurios išvardinote, bus užtikrintos, tik santuokoje gyvenantiems šeimos nariams ir santuoka bus sudaroma vien dėl to, kad būtų užsitikrinta teisė neduoti parodymų prieš šeimos narius, tai atsiprašau, negi naudodami tokias priemones, mes pasieksime išsikeltus tikslus – stabilumą, gerovę šeimoje ir taip toliau? Koks geras tikslas buvo pasiektas per prievartą ir prievartos mechanizmą?“ - teigė V. Mizaras.

„Atsitikus taip, kad būtų priimta Konstitucijos pataisa, kuri šeimą apibrėžtų tik per santuoką, tai tuomet taip pat turėtų būti interpretuojamos ir kitos Konstitucijos nuostatos“, - teigė nepanoręs būti įvardintas vieno universiteto konstitucinės teisės specialistas.

Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad santuoka yra išskirtinės vertės, bet ne vienintelis šeimos modelis, konservatoriai ėmėsi keisti Konstituciją, joje įrašydami tiesioginę šeimos kilmės iš santuokos nuostatą. Pataisa numato, kad „šeima sukuriama laisvu vyro ir moters sutarimu sudarius santuoką“.

Apibrėžus šeimos sudarymą tik per santuoką, kyla neaiškumų, kaip bus traktuojami kiti Konstitucijos straipsniai, kuriuose kalbama apie valstybės pareigą globoti ir remti vaikus auginančias šeimas, aprūpinti tarnybos metu žuvusių karių šeimas, užtikrinti šeimyninio gyvenimo privatumą apskritai arba šeimyninio gyvenimo slaptumą teismo posėdžių metu.

Kartu gyvenantys gali būti priversti liudyti vienas prieš kitą

Vienas iš pavyzdžių - šeimą apibrėžus tik per santuoką, galios nebetenka Konstitucijos 31-asis straipsnis, teigiantis, kad Lietuvoje "draudžiama duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius". Tai leistų daryti prielaidą, kad įtvirtinus naująją pataisą nesusituokę partneriai galėtų būti verčiami duoti parodymus vienas prieš kitą, nes, nepaisant fakto, kad jie gyvena kartu, jie nėra šeima.

Iki šiol teismų praktikoje 31 straipsnis taikomas ir nesusituokusioms šeimoms, nes, anot V.Mizaro, "šiandien atsižvelgiama į realybę, į egzistuojančius faktinius šeimos santykius."

Kyla grėsmė privatumui ir globai

Pritarus šeimos apibrėžimui per santuoką, teoriškai įstatymas ir teismas galės nebesaugoti žmonių šeimyninio gyvenimo privatumo, jei asmenys bus nesusituokę arba jei bus kalbama apie niekada netekėjusią vienišą mamą su vaiku, mat Konstitucijos 22 straipsnis teigia, jog „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą“.

39-ajame pagrindinio šalies įstatymo straipsnyje rašoma: „valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia jiems paramą“.

Tai reiškia, kad santuokos teisiškai neįtvirtinusių žmonių vaikai gali nebebūti remiami, nes bendras gyvenimas nebus apibrėžiamas kaip šeima. Teisininkų tvirtinimu, tai akivaizdi diskriminacija.

Neaišku ir tai, kaip būtų aprūpinami karių, kurie "eidami karo tarnybą nustoja sveikatos, taip pat karo tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas" partneriai.

Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, kariui žuvus išmokama vienkartinė kompensacija, kuri lygiomis dalimis paskirstoma mirusiojo sutuoktiniui, tėvui, motinai bei kiekvienam iš kario išlaikytinių. Krašto apsaugos ministerija (KAM) patvirtino, kad kompensacijos žuvusio kario partneriui nemokamos.

Anot KAM atstovų, kompensacija gali priklausyti "tik sutuoktiniui, su kuriuo santuoja įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka."

Neefektyvus santuokos skatinimo būdas

V.Mizaras komentuoja, kad įstatymų leidėjai tokiomis priemonėmis kelia suirutę ir daro neapibrėžtumo situaciją. Anot teisininko, ši pataisa sukeltų tik dar daugiau keblumų traktuojant nesusituokusių parnerių teisminius atvejus.

"Aš, kaip teisininkas ir visuomenės narys, manau, kad daryčiau viską, kad įtikinčiau ir argumentuočiau, jog šeimos samprata tiek privatumo, tiek leidimo neduoti parodymų prieš šeimos narius, tiek socialinės paramos mirties ar vaikų globos ir paramos atvejais negali būti sureguliuojamos taip, kad dalis visuomenės narių atsidurtų už teisės reguliavimo ribų“, griežtai teigia Vilniaus universiteto profesorius.

Teisininkas priduria, kad gimstamumą valstybė galėtų paskatinti tik nustačiusi mokestines lengvatas daug vaikų auginančioms šeimoms, nesiedama jų su santuoka. Anot jo, mokestinės lengvatos galėtų būti gera paskata ir sudaryti santuoką, nors, mokslininko teigimu, tyrimais nėra įrodyta, kad santuoka užtikrintų santykių stabilumą ar žmonių gerovę.

Didžiausią teisininko pasipiktinimą ir nuostabą kelia tai, kad Konstituciją nuspręsta keisti iškart po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. V.Mizaro nuomone, Konstituciją buvo galima keisti iki Konstitucinio Teismo nuomonės išsakymo, tačiau kai tai daroma po nutarimo paskelbimo, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje tvyro teisinis nihilizmas ir tai absurdiška teisinėje valstybėje.

Konservatyvus konservatorių paaiškinimas

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras, paklaustas, kas nutiks su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu versti duoti parodymus prieš šeimos narį, jeigu šeima bus apibrėžta per santuoką, teigė, kad nesusituokusiems asmenims tokia apsauga paprasčiausiai nebūtų taikoma: "Jie turi susituokti, nieko nepadarysi."

Kalbėdamas apie valstybės pareigą remti ir globoti šeimas, kurios augina vaikus, S. Šedbaras pabrėžė, kad bet kokia valstybės parama paprastai skiriama ne suaugusiems asmenims, nesvarbu ar jie susituokę, ar ne, bet vaikams. Todėl esą Konstitucijos pataisa, kuri šeimą apibrėš per santuoką, neturės įtakos valstybės paramai, kuri skiriama vaikams.

Paklaustas, kaip būtų tuo atveju, jei valstybė nutartų skatinti gimstamumą ir remti daugiavaikes šeimas, o ne vaikus, S. Šedbaras patvirtino, kad tokiu atveju priėmus Konstitucijos pataisą remiamos būtų tik susituokusios daugiavaikės šeimos.

„Mes skatiname, ypatingai daugiavaikes šeimas, kad tai būtų normali susituokusi šeima. Kokioje šeimoje gali augti normalūs vaikai, ypač daugiavaikėje šeimoje, jeigu trečdalis vaikų bus nuo vieno, antras trečdalis – nuo kito“, - retoriškai klausė politikas.

Patikslinus, kad klausimas buvo susijęs ne su specifiniais palaido gyvenimo atvejais, o su tvarkingos nesusituokusios bei daugiavaikės poros galimybe sulaukti valstybės paramos, S. Šedbaras nukirto: „Tvarkingi žmonės paprastai tuokiasi, kaip visais šimtmečiais.“

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją